„Žemaitėška žuodi meistarnie“ sosėtėka jaunīstė ėr patėrtės
Kūlis, kliunkis, ciongs, veiluokā, medē, šėininks, dīva, čerā, cėbolė – tik kelė žuodē, katrus menėškā pateiktė pasėrinka Viežātiu kultūras cėntrė vīkosiu edukacėju „Žemaitėška žuodi meistarnė“ dalīvē. Kažėn ar ta meistarnė kumet būtu doris pravierosi, jē na gargždėškė Muonika Mėkašauskītė, katra toriejė idiejė, ėr jē na cėntra direktuorė Diana Ciparienė, padiejosi anā augtė. Nu mintėis – iki paruoduos, tuoks bova kels.
Žemaitėškoms – kraujie
Gargždū „Vaivuorīkštės“ gimnazėjė baigosi M. Mėkašauskītė, kėlosi iš Plungē, nu mažėns gėrdiejė žemaitiu kalba ėr pati ana šnekiejė. Gimnazėjuo paprašīta bėndraomžiu kou nuors žemaitėškā pasakītė, pajota pasėdėdžiavėma sava kalba ėr pradiejosi ožsėrašītė majednesnius žuodius, katrus iš tievū išgėrsdava. Muonikā tuo naožteka – anā kėla mintės tus žuodius īprasmintė – iemė ėr išsiovėniejė ont terbelē „adgrobnagė“. Mosi ėr jūs jau žiuojaties pėktintėis, kad tor būtė „atgrobnagė“. Muonika tičiuom klaida padarė, kad išprovokoutu diskusėjė. Mėslėjėt pri anuos, par peti ton terbelė parsėmetosės, nieks napriejė – da kėik! Vo žemaitē mergelē tuo ėr tarekiejė – ana pamatė, kėik žmuoniu šnek žemaitėškā, o korėi na korėi pradiejė tērautėis, a napasiūtu terbelės so kėtu žemaitėšku žuodiu. Jē sotėksat žmuogu so tuokė terbelė, rasiet pri anuos savo zgrebnius nagelius īr prikėšosi mūsa Muonika.
Ba siovėma naištvierė
Ronkdarbē Muonikā nu mažėns tėka, o išmuoktė gerā siūtė nuoriedama po koltūrėnės veikluos vadības studėju Vėlniaus kolegėjuo dar ėr profesėnie muokies kriaučkas amata. Vo iš tėn pagal Erasmus pruograma išvažiava i Portugalėjė, o ėlgā natrokos – i Kipra. Tėn kelis mienesius karnavalėnius drabužius siova. Tuokiuos patėrtėis kėts jaunā panelē pavīdietom, o ana nuosi ožrėistom ėr i nomu posė ni vėina akim nabveizietom. Bet Muonika na tuoki. Grīža nomėi, dėrba Klaipieduo bibliuotekuo, kol šėrdės pradiejė cīptė. „Ba siovėma jautiaus kāp išsėskīrosi so kuokiu žmuogum“, – prisėpažėna gargždėškė. Korin laika ana siova pas vėina dizainerė, bet tuoliau lėkėms sorėktavuojė, kad Ožimtoma tarnība pasiūlė Muonika stažoutėis Gargždu vāku ėr jaunima laisvalaiki cėntrė. Īsėšnekiejosi so direktuorė Skaidra Karalienė apie žemaitėškoma, bova sopažindinta so Viežātiu kultūras cėntra direktuorė D. Ciparienė, katra īr Klaipiedas rajuona žemaitiu draugėjės pėrmėninkė. A galiejė anėdvė bėndruos ruodas narastė? Nikāp. „Sopratau, kāp galiesu prisėdietė pri žemaitiu kalbuos puoseliejėma. Paruodiau Dianā sava ožrašītus žemaitėškus žuodius, o moni sopažindėna so žemaitėškās leidėnēs ėr knīnguom. Sotariem, kad kvėisam vėsus nuorintius pasėrinktė žuodi ėr anon menėškā pateiktė: išsiovėnietė, išaustė, nuveltė, išdruožtė, iškarpītė, nulėpdītė“, – šīpsuojuos Muonika, katruos idiejė, pariemos koltūras cėntrė triūsontims, vėrta paruoda „Žemaitėška žuodi meistarnė“ Viežātius.
Šėrdės atsėgava tarp bėndramintiu
„Mon dėdžiausis maluonoms, kad Klaipiedas rajuonė gīven dėdėlē nuošėrdė žmuonis ėr vertėn sava šaknis, tad mīliekem sava kalba, rokuokemies žemaitėškā, pardoukem anou vākams ėr anūkams, nes kol žmuogus šnek, tol kalba gīva“, – paruoduos atėdarīmė sakė gargždėškė M. Mėkašauskītė, sīkio so D. Ciparienė dėkte diekuodama vėsims edukacėju dalīvems.
„Ka Viežātiu pagrindėnie muokīkluo vėinuo klasie paklausiau, ar kas rokoujas žemaitėškā, aš vėsā apsėdžiaugiau, nes net trīs ronkas pakielė, vės daugiau nei mona klasie bova“, – prisėmėnė Muonika, pristatīdama muokėniu darba „Jē žemaitis ožsėspėrs – ėr i debesī īspėrs“.
So žemaitėškās žuodēs pasėbuovītė sotėka ėr Gargždū vāku ėr jaunima laisvalaiki cėntra dizaina studėjės muokītuojės Rasuos Boivīdienės paokatītas Rogilē Razmātē ėr Karina Žalnerauskātė. Rogilė ont terbelē nulėpdė žuodi „Čerā“, vo Karina – batikas technika išdažė žuodi „Dīvā“ ėr do topontius katėnus, katrus baisē mīl ėr vėina sava nomūs šeima augėn iš prieglaudas pasėiemosi. Terbelės mergeliems lėks prisėmėnėmou, ėr juokėi dīva, jē dar na vėina terbelė so žemaitėškās žuodēs anuos pasiūs. Dar vėinuos terbelės autuorius – Tits Norkeliūns, tuos patiuos studėjės narīs.
„Esu žemaitė, gėmosi ėr augosi Klaipieduo, gīvenu Gargždūs, vo muokiaus Telšiūs. Tievelē žemaitē, diel tuo žėnau, kon reišk ėr rėndielis, ėr mazgėndrabužis“, – prisėstatė Gargždū vāku ėr jaunima laisvalaiki cėntra dailės studėjės mokītuojė Adolfina Litvinienė. Nuors šiuolaikėnis jaunims nuor vės daugiau šnekietėis anglėškā, o na lietovėškā, Adolfina vėstėik prikosėjė do 12-metius Elinga Žutautātė ėr Mindauga Valski dalīvautė „Žemaitėška žuodi meistarnie“. Išsėrinkė žuodi „Medē“, anon sodieliuojė iš nuglodintu pagalioku, rastū pri jūra. Bet priš tai bova ėr jouku, kā muokītuojė klausėniejė, kon katras žemaitėšks žuodis reišk.
Šalėp muokėniu kūrėniu, katrims anėi pasėrinka trumpus žuodelius, – ėr Viežātiu bėndruomenės senjuoru ožimtoma gropės vaizdingā pateikta patarlė „Nepalėpės drobīnuom napakabinsi lingīnės“. Baisē vīkosės ėr aktīvės senjuorės ėr kūrė sīkiu, ėr paruoduos atėdarīmė linksmā klegiejė.
„Mona vīra sesė Ineta – dzūkė, anā mūsa kalba nier soprontama, bet meilė ronkdarbems paskatėna prisėjungtė pri „Žemaitėška žuodi meistarnės“. Ineta ėr mezg, ėr ner, o šeimuos tradicėjė – audėms, katruo muokuos Kauna taikuomuosės dailės muokīklas Alītaus filialė“, – Viežātiu kultūras cėntra darbuotuojė Muonika Mikaluonė pristatė gėmėnaitė I. Mikaluonītė-Stankevičienė, katra išaudė net tris žuodius: bronzaliets, parasuodninks, koncesėjė, pėrma sožėnuojosi, kon anėi reišk, o pati Muonika dėktē dailē išmaliavuojė akmėni – kūli, katron žemaitē ded ī nama pamatus, o aukštaitē šiaudu kūli – po stuogu.
Mosi posė kūrieju lėka straipsnie napamėnavuotū, bet anū darbus, paruodā pradiejos keliuonė po Žemaitėjė, gal teks ėr jums pamatītė. Žadindama ožmėrštus žuodius ėr kuožna žmuogaus fantazėjė „Žemaitėška žuodi meistarnė“ na vėinam dar akis atvers.
Laima ŠVEISTRĪTĖ
Autuorės nuotr.
