Motociklininkai siaubia Antkalnio piliakalnį:
iškirsti medžiai, įrengtos trasos, stovyklavietė, sukasti tramplinai
Ne taip seniai – bemaž 2021 metais – plačiai nuskambėjo Stirbių kaime surengtos nelegalios motokrosininkų ir keturratininkų varžybos, per kurias išvažinėta miško paklotė ir lašišiniu laikomas upelis, kaip tik šių žuvų neršto metu. Tuometis aplinkos ministro patarėjas šią situaciją vadino cinizmo viršūne. Tačiau panašu, kad cinikai bent jau motokrosininkų bendruomenėje klesti ir toliau. Šįkart jie įsisuko į Antkalnio piliakalnį, kurį pavertė savo trasų kompleksu, išdarkiusiu saugomos teritorijos kraštovaizdį. Dėl to ne kartą kreiptasi į policiją bei aplinkosaugos institucijas, tačiau problemos sprendimas stringa – motociklai toliau siaučia.
Iš Kvietinių – į Antkalnį
Apie motokrosininkų siaubiamą Antkalnio piliakalnį, esantį Dauparų–Kvietinių seniūnijoje, redakcijai pranešė Kvietinių bendruomenės centro vadovas Gediminas Girgždis, tikinęs, jog ne juokais nerimauja dėl minėtame piliakalnyje įsisiautėjusių motokrosininkų, kurie esą niokoja saugomą gamtą ir kultūros paveldo objektą. Prieš tai motociklininkai esą važinėjo po Kvietinius.
„Minijos senslėnis yra ichtiologinis draustinis ir „Natura 2000“ teritorija, kurioje draudžiama bet kokia žemės ūkio ir kita veikla, nesuderinama su gamtosauga. Tačiau motokroso transporto priemonių vairuotojams tai nė motais“, – pasakojo G. Girgždis, kurio teigimu, motociklininkai atvyksta mikroautobusais, paslepia juos krūmuose, o tada išsitraukia motociklus ir siautėja. Lakstoma esą visur, visas slėnis išvažinėtas, o galutine jų stotele neva tampa Antkalnio piliakalnis. Vyras pasakojo, kad chuliganai net į privačius kiemus įlekia, gąsdindami gyventojus ir drumsdami jų ramybę. G. Girgždis tikino kelis kartus sugaudęs pažeidėjus ir sudrausminęs bei pranešęs apie juos policijai, tačiau situacija vis kartojasi. Pasak pašnekovo, kad iš Kvietinių motokrosininkai persimetę į Antkalnio piliakalnį, jis išsiaiškino pats, pasekęs jų vėžėmis. Pamatęs, į ką pavirto piliakalnis, vyras tikino netekęs amo – visas piliakalnis išdarkytas: nuvažinėti šlaitai, įrengtos trasos, tramplinai, stovyklavietė. Ten taip pat pastebėti ir išpjauti medžiai.
„Ar taip galima elgtis? Iš Kvietinių policija chuliganus išvijo, bet dabar jie rado naują žaidimų aikštelę. Kiek skambinu 112, atsakymas tas pats – pažiūrėsime. Kai jie atvyksta, jei išvis atvyksta, motokrosininkų ten jau nebūna likę nė kvapo. Pats asmeniškai nesu matęs prie piliakalnio pareigūnų. Į Kvietinius tikrai dažniau atvažiuoja, bet problema jau nebe čia, o Antkalnyje“, – piktinosi pašnekovas, kuris apie siautėjančius motociklininkus ir niokojamą gamtą teigė informavęs ir aplinkosaugininkus. Tačiau šie iki šiol neva nėra nė piršto pajudinę, kad chuliganai būtų nubausti ir išvaikyti. „Kai tik susisiekiu, man pasako, jog jie neturi tokių pajėgumų, kad gaudytų motokrosininkus. Pareiškia, kad pastaruosius turi sučiupti policija, o tada jie nubaus, jei pažeidimai pasitvirtins“, – aplinkosaugininkų paaiškinimais stebėjosi G. Girgždis, kuris ne tik žodžiais piešė piliakalnio vaizdą, bet ir atsiuntė iškalbingų nuotraukų.
Apie niokojimą policija nežinojo
Fotografijose išties matyti įrengtos trasos, tramplinai, nuvažinėti šlaitai, iškirsti medžiai, stovyklavietė su laužaviete. Ir tai – tik dalis žalos, kurią patiria ši unikali gamtos ir istorijos vieta. Anot G. Girgždžio, kenčia ir gyvūnai bei paukščiai – jie išgąsdinami ir išvaikomi. „Juk yra legali trasa Klaipėdoje, bet ne – jiems ten neįdomu, nusibodę. Patys motokrosininkai, kai nutvėriau, man taip pasakė. Kur tu rasi geriau nei piliakalnis – graži gamta, tyras oras“, – vis neatsistebėjo pašnekovas, retoriškai klausdamas, nejaugi atitinkamos institucijos bejėgės kovoje su beatodairiškai gamtą niokojančiais chuliganais.
„Bangos“ redakcija savo ruožtu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, siekdama išsiaiškinti, ar policija žino apie šią situaciją ir ar buvo imtasi kažkokių priemonių motokrosininkams sutramdyti. Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ramūnas Norvilas informavo, kad per pastaruosius metus policija nėra gavusi jokių pranešimų apie motociklininkus Antkalnio piliakalnyje. Jis patikino, kad, peržiūrėjus registruojamų įvykių registrą nuo 2024 metų gegužės 13 dienos iki 2025 metų gegužės 15 dienos, tokių pranešimų nebuvo rasta. Aplinkos apsaugos pareigūnai taip pat nesikreipė į policiją dėl šios problemos.
Vis dėlto R. Norvilas patvirtino, kad 2023 metais buvo gauta pranešimų dėl motociklininkų Kvietinių kaime, draustinio teritorijoje. Tuomet buvo užregistruoti keli pranešimai, pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai, o keli pavieniai motociklininkai buvo nubausti. „Policija organizavo tikslines priemones, orientuotas į motociklininkų daromus pažeidimus, į reaguojančių pareigūnų tarnybos užduotis buvo įtraukta lankytis Kvietinių kaime, buvo nurodytos konkrečios vietos ir per keletą mėnesių šita problema buvo išspręsta. Praėjusiais metais skundų jau nebegavome“, – aiškino pareigūnas, neva nesuprasdamas, kodėl buvo kreiptasi į redakciją, bet ne į policiją.
Policijos atstovas patarė gyventojams, pastebėjus pažeidimus, nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešti apie daromą teisės pažeidimą. Taip pat rekomenduojama patiems užfiksuoti pažeidimą vaizdo kamera ar telefonu. R. Norvilas paaiškino, kad pareigūnai Antkalnio piliakalnyje išties lankosi retai, nes paprasčiausiai iki šiol nebuvo gauta pranešimų apie ten vykdomą neteisėtą veiklą.
Žadėjo inicijuoti tyrimą
Apie pavojaus varpus dėl niokojamos teritorijos „Banga“ informavo ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus. Iki šiol jie jokios konkrečios informacijos apie tai, ar jiems žinomi galimi pažeidimai ir ar imtasi kokių nors veiksmų bei priemonių, nepateikė. Dar sykį perklausę, ką ruošiamasi daryti po šįkart jau žurnalistų kreipimosi, sulaukėme patikinimo: „Pagal Jūsų atsiųstą informaciją bus pradėtas tyrimas, o jam pasibaigus pasidalinsime rezultatais.“
Tame pačiame raštu pateiktame atsakyme Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai priminė, jog apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti elektroniniu paštu info@aad.am.lt.
Paaiškinta, kad, pasitvirtinus minėtiems pažeidimams, atsakomybė numatyta LR Administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 2 dalyje ir kad šis nusižengimas užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų.
„Be to, saugomose teritorijose važinėjimą papildomai reglamentuoja Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai bei Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Už saugomų teritorijų ar saugomų gamtos objektų sunaikinimą ar suniokojimą gali būti numatoma ir baudžiamoji atsakomybė“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus atstovas.
Ekologas „barbarus“ pasmerkė
Kol aplinkosaugininkai dar tik ruošiasi inicijuoti tyrimą dėl situacijos Antkalnyje, „Banga“ apie motokrosininkų siautėjimą ir gamtai bei gamtovaizdžiui daromą žalą kalbėjosi su Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Pajūrio regioninio parko grupės ekologu Erlandu Paplauskiu. Jo ši žinia nė kiek nenustebino. „Motociklininkų barbarų niokojamas Antkalnio piliakalnis nėra vienintelė vieta, kurią niokoja šie gamtos „gaideliai“, primityvūs, asocialūs ir neatsakingi asmenys. Ši baisi vandalų padermė kankina visą Lietuvą, meta gėdos žymę ant motociklininkų bendruomenės taip pat, kaip kažkada stotelių daužytojai ant niekuo dėtos BMW markės automobilių vairuotojų“, – nepasitenkinimo motociklininkais neslėpė ekologas.
E. Paplauskio žodžiais, šitie nusikaltėliai motociklininkai ilgą laiką niokojo Eketės piliakalnį ir dar dešimtis jų Lietuvoje. Dabar esą niokoja visą Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinį, ne tik Kvietinių apylinkes – siautėja Lapiuose, niokoja pėsčiųjų „Kalnų takų“ trasą, Minijos pakrantės pievas. O tai, pasak ekologo, yra Europos Bendrijos saugomų teritorijų tinklo ,,Natura 2000“ teritorija su saugomomis retomis buveinėmis, kur saugomos unikalios augalų bendrijos. Ir suniokotos meškinio česnako augavietės esą tėra smulkmena, palyginti su bendra žala, kurią daro motociklininkai, sukurdami erozijos židinius, suniokodami miško paklotę, išbaidydami retus žvėris ir paukščius. „Tai yra gamtos kampelis, kur veisiasi lūšys, kurioms žmonės ir taip paliko mažai vietos. Ir tie baisūs, nužmogėję nusikaltėliai atima dar ir tuos likučius. O kur dar keturračiai, kuriuos Veiviržo intake žmonės nufilmavo tiesiog piktybiškai niokojančius retų žuvų upelio dugną, kur dar neteisėtai įrengta trasa Kretingalėje, kur išgąsdinti vaikai, vaikštantys kalnų takais, kur gamtoje besiilsintiems žmonėms sugadintas poilsis? Sunku įvertinti šitų pabaisų daromą žalą, kai atimama galimybė žmogui kažkur pabūti gamtoje su paukščiais, be jų trantalietų plerpimo. Kol įstatymai nebus pakankamai griežti, kol atsakingos tarnybos kartu su policija neišgaudys jų visų ir neprivers atlyginti žalos gamtai už suniokotą kiekvieną kvadratinį centimetrą miško paklotės, o už ES buveinės sunaikinimą žala dauginama iš trijų, tol jie, kaip ir orkai, nesusiprotės ir gadins gyvenimus visiems, kam tik gali. Mat Gargžduose, prie karjerų, įrengta oficiali trasa motociklininkams netinka, kadangi ten nėra saugomų vertybių ir netrukdo žmonėms vaikščioti takais“, – piktinosi E. Paplauskis.
Ekologo žodžiais, tai piktybiška „gaidelių“ padermė ir kol visuomenė juos toleruos ir leis jiems siautėti, nenaudos techninių stabdymo priemonių – „ežių“, badančių motociklininkų padangas, – nekonfiskuos jų transporto priemonių ir „neįdės proto milžiniškomis baudomis“, jie ir toliau niokos paveldą – tiek kultūros, tiek gamtos.
Gintarė KARMONIENĖ
