Drevernoje aptarta turizmo klasterių patirtis: įkvėpti keliauti po Lietuvą
Turizmo klasterių perspektyvą, iššūkius ir galimybes Drevernoje, mažojoje kultūros sostinėje, neseniai aptarė šalies valdžios, savivaldybių atstovai, turizmo ekspertai, klasterių nariai. Pirmąjį Lietuvos turizmo klasterių forumą surengė Klaipėdos rajono savivaldybės Turizmo informacijos centras ir dešimtmetį švenčiantis Pamario turizmo klasteris. „Turizmas – ne tik geras poilsis, bet ir ekonomikos variklis, Lietuvos vizitinė kortelė“, – kalbėjo forumo iniciatorė Daiva Buivydienė.
Kurti traukos objektus
Klasteriai – tai asociacijos ar kitos formos organizacijos, kuriose susibūrę ir privataus, ir viešojo sektoriaus atstovai siekia konkrečių, dažniausiai komercinių tikslų. Prieš dešimtmetį įkurtas Pamario turizmo klasteris vienija 19 narių – turizmo verslo įmonių, kultūros įstaigų, du turizmo informacijos centrus, folkloro ansamblį, fizinius asmenis, kad galėtų keliautojams teikti patrauklias turizmo paslaugas.
Dvi dienas Drevernoje trukusiame turizmo klasterių forume pranešimuose ir diskusijose aptarti konkurencingumo klausimai, inovacijų būtinybė, klasterių bendradarbiavimo formos ir turizmo tendencijos Lietuvoje bei pasaulyje.
„Klasteriai – tai bendrakuros idėja. Lietuva – bendrakurystės šalis. Džiugu, kad gyvuoja Pamario klasteris“, – kalbėjo forumo dalyvius pasveikinusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Agila Barzdienė. Ji pasidalijo patirtimi, kaip šaltą dieną apsilankiusi Siesikų dvaro pilyje nerado, nei kur atsigerti arbatos, nei pavalgyti. Viceministrė parašė laišką Ukmergės rajono merui, jog šis objektas puikus, bet kiek dar galimybių bendrakurai. „Juk daugiau sumokėjus už bilietą būtų galima gauti arbatos, sužinoti, kur pavalgyti, aplankyti vietos įmones“, – dėstė už turizmą atsakinga viceministrė.
Pasak Klaipėdos rajono vicemerės, turizmo tarybos pirmininkės pavaduotojos Ligitos Liutikienės, džiugu, kad jau dešimtmetį veikia Pamario klasteris, kurio tikslas – sutelkti verslą, viešąjį ir privatų sektorių, biudžetines įstaigas bendrakurai, skatinti klasterio narius teikti kokybiškas paslaugas, skatinti turizmo plėtrą Klaipėdos, Šilutės rajonuose, Neringoje. „Gavus europinių lėšų, prieš dešimtmetį Drevernoje įgyvendintas svarbus projektas – įrengtas mažųjų laivų uostas, kurio veiklai sėkmingai vadovauja Martynas Klevinis. Šis unikalus objektas traukia ne tik šalies, bet ir užsienio turistus“, – forumo dalyviams pasakojo L. Liutikienė.
Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė džiaugėsi šiuo unikaliu kampeliu. „Mūsų Mažoji Lietuva – neatrastų lobių šalis – mes randame naujų idėjų, sprendimų, kaip ją reprezentuoti. Drevernos bendruomenę graži bendrystė sieja su Klaipėdos rajono turizmo informacijos centru bei kitomis institucijomis“, – kalbėjo seniūnė.
Stiprybė – vienybėje
Į Dreverną atvykusi laiminga pasijuto Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo ir kurortų plėtros politikos skyriaus atstovė, turizmo ekspertė, Europos kelionių komisijos viceprezidentė Lidija Bajarūnienė. Ji linkėjo Pamario klasteriui augti, tobulėti, įjungti kuo daugiau narių ir pristatyti unikalias turizmo patirtis. „Klasteriai – stiprybė vienybėje. Apsijungus galima teikti daugiau paslaugų ir duoti naudos ekonomikai ir turizmui“, – sakė turizmo ekspertė.
Viešnia pasidžiaugė, jog naujosios Vyriausybės programoje turizmas – prioritetas. „Tarp penkių svarbiausių prioritetų – regionų plėtra ir turizmas, taip pat tvarios ekonomikos skatinimas. Tam įgyvendinti numatyta daug darbų, gauta daug pasiūlymų. Atsižvelgta į daugelį visuomenės pasiūlymų. Galvojame įkurti nacionalinį konferencijų biurą, jo funkcijas perduoti viešajai įstaigai „Keliauk Lietuvoje“, – kalbėjo L. Bajarūnienė. Pasak jos, į Lietuvą įžengs konferencijos, o tai naudinga, nes čia atvykę turistai išleidžia 3 kartus daugiau pinigų nei paprasti keliautojai. Svarbu ir tai, kad šiemet Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje įkurtas turizmo ir kurortų plėtros skyrius, kuriame dirba 5 žmonės, įgyvendinantys tarptautinio bendradarbiavimo turizmo srityje funkcijas. Kuriamas Turizmo įstatymas, apibrėžiantis turizmo paslaugų organizavimą.
L. Bajarūnienės teigimu, turizmas yra gėris, bet svarbiausia – generuoja pajamas. „Galima sugalvoti vietose daugiau paslaugų pritraukti turistams. Atsiradus traukos objektui, bus įrengtas kelias, kavinė, apgyvendinimo įmonė – pagerės aplinkinių gyvenimo kokybė“, – įsitikinusi ji.
Ambicija tapti pasaulio kaimu
Pasak L. Bajarūnienės, pasaulyje yra apie 250 turizmo rūšių, Lietuvoje – keturios: kultūrinis, konferencinis (verslo), sveikatos ir gamtos (žaliasis).
Ji pastebėjo, jog tarp šalies klasterių vyrauja kultūrinis (gastronomija), gamtos ir sveikatos turizmas – siūloma paragauti, patirti ir pajausti. „Gamta – Pamario klasterio stiprybė. Biržuose plėtojamas konferencinis (verslo) turizmas, – kalbėjo viešnia. – Jungiamės, kad būtume stiprūs ir galėtume pristatyti mažą perliuką dideliems turistų srautams, kad išplauktume į tarptautinius vandenis. Per pandemiją išpopuliarėjo kelionės po Lietuvą, bet norisi pritraukti užsienio turistų.“
L. Bajarūnienė džiaugėsi, kad Dreverna turi ambicijų tapti geriausiu pasaulio kaimu. Ji – pirmoji šalies vietovė, 2022 m. pateikusi paraišką ir patekusi į Pasaulinės turizmo organizacijos konkursą „Geriausi turizmo kaimai“. „Kitąmet Dreverna vėl galės dalyvauti konkurse, – kalbėjo turizmo ekspertė. – Šiemet iš Lietuvos šiam konkursui pateiktos 6 paraiškos.“
Įdomūs Europos turizmo klasteriai – lyderiauja Ispanija, Italija ir Prancūzija. Jose svarbūs tie patys dalykai: gastronomija, kulinarija, kultūrinis turizmas.
Ieško unikalumo ir autentiškumo
Turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova pastebėjo tendenciją, kad į Lietuvą sugrįžta užsienio turistai. Po pandemijos iš naujo mūsų šalį atranda Lenkijos, Vokietijos turistai, ją pamėgo Nyderlandų gyventojai, į Baltijos šalis atvyksta keliautojai iš JAV. Pasak O. Gončarovos, pernai Lietuvoje buvo 2,6 mln. vietinių keliautojų ir 1,5 mln. užsieniečių. „Vietiniams turistams, keliaujantiems su vaikais, trūksta pramogų. Juos pritraukti galima sukūrus infrastruktūrą, – kalbėjo viešnia. – Esame kuklūs: paprašius pasiūlyti išskirtinį patiekalą, sako, kad neverta. Daug neatrastų dalykų yra – reikia siūlyti, dalintis, nes turistų auditorijai įdomu. Jiems reikia kažko unikalaus, nematyto.“
Naujojo pasaulio turizmo aktualijomis pasidalijęs Klaipėdos universiteto lektorius, kelionių vadovas Edgaras Vaškaitis kalbėjo, jog patyrę keliautojai, atvykę į Lietuvą, turi su kuo ją palyginti. „Jie vertina tikrumą ir autentiškumą, o ne dirbtinai sukurtus turizmo traukos objektus. Lojalumas vienai turistinei vietovei mažėja – metų metus nesikeičiantis turistinis objektas neturės ateities“, – akcentavo svečias.
Turistams rūpi geras maistas
Pamario turizmo klasterio forumą moderavęs žurnalistas, keliautojas Orijus Gasanovas taip pat kalbėjo, kad Lietuvoje neišnaudotos galimybės pritraukti turistus. Jis su VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrais sudaro sąrašus, kur verta užsukti pavalgyti. „Valgymas didžiajai Lietuvos keliautojų daliai – vienas svarbiausių dalykų. Žmonės ieško, kur skaniau pavalgyti. Mes nemokamai reklamuojame smulkųjį verslą, bet kai kas atsisako, – apgailestavo žurnalistas. – Raginu labiau pasitikėti savimi, keisti požiūrį ir pasinaudoti nemokama reklama.“
Pamario turizmo klasterio pasiekimus atskleidė jo pirmininkė D. Buivydienė. Forume savo veiklą, aktualijas ir naujienas pristatė ir kiti Lietuvos turizmo klasteriai: Biržų, „Panemunių turai“, Telšių, Anykščių. Įmonės „Hortivita“ turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė dalijosi Drevernos mažųjų laivų uosto sėkmės receptu. Aušra Keterytė iš asociacijos „Klaipėdos regionas“ – inovatyviais regioninio turizmo sprendimais, bendradarbiavimo pavyzdžiais.
Antrą dieną forumo dalyviai grožėjosi pamario kraštu ir istoriniu Mažosios Lietuvos regionu. Jie leidosi į edukacinę ir pažintinę kelionę „Žuvies kelias“ – susipažino su vietiniu kulinariniu paveldu, turizmo objektais, ragavo tradicinius patiekalus.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
