Kaip pasirinkti sraigtinį kompresorių pagal realų oro suvartojimą?
Renkantis sraigtinį kompresorių daugelis gamybos vadovų ir įmonių savininkų vadovaujasi trimis esminiais dalykais – kaina, gamintojo žinomu vardu ir pažadais apie ilgaamžiškumą. Visgi, šis požiūris dažnai lemia per mažą ar per didelį kompresoriaus galingumą, kuris galiausiai atsispindi elektros sąnaudose, įrenginių dilime ir net gamybos sutrikimuose.
Realaus oro suvartojimo analizė – tai sraigtinio kompresoriaus pasirinkimo pagrindas, kuris leidžia investuoti tiksliai, o ne apytiksliai.
Kuo svarbus oro suvartojimo įvertinimas?
Sraigtiniai kompresoriai turi dirbti optimizuotame režime, t. y. užtikrinti reikiamą suslėgto oro kiekį be pertekliaus ar deficito. Jei jis per silpnas – sistema praras slėgį, įrenginiai neveiks stabiliai. Jei per galingas – dirbs „tuščiąja eiga“, o tai reiškia didžiules elektros sąnaudas ir spartesnį komponentų dėvėjimąsi.
Statistika rodo, kad apie 25–40 % visos gamybinės įmonės elektros energijos sunaudoja suslėgto oro sistema. Net ir 10 % neefektyvumas reiškia tūkstančius eurų per metus.
Kaip apskaičiuoti realų oro poreikį?
Kad pasirinktas sraigtinis kompresorius dirbtų efektyviai ir be prastovų – svarbu ne aklai vadovautis galia ar kaina, o tiksliai įvertinti realų oro suvartojimą. Pradėti reikėtų nuo visų oro vartotojų. Tai įrenginiai, kurie naudoja suslėgtą orą: nuo paprastų pneumatinių suktuvų iki sudėtingų pakavimo ar presavimo linijų. Kiekvienas jų turi vadinamąjį FAD – „Free Air Delivery“ rodiklį, kuris nurodo, kiek laisvo oro (dažniausiai litrais per minutę arba kubiniais metrais per valandą) įrenginys sunaudoja. Toks inventoriaus sąrašas – pirmas ir esminis žingsnis tikslui pasiekti.
Toliau svarbu ne tik sudėti visų įrenginių FAD reikšmes, bet ir numatyti tam tikrą rezervą. Kodėl? Nes retai kada visa sistema veikia idealiomis sąlygomis. Atsitiktiniai poreikiai, techniniai svyravimai ar ateities plėtra – visa tai reikalauja papildomo pajėgumo. Jei gamybos įrenginiai per pamainą sunaudoja apie 2000 litrų per minutę – realus poreikis turėtų siekti bent 2300–2400 litrų. Toks 15–20 % rezervas leidžia sistemai dirbti neperkraunant įrangos ir išvengti slėgio kritimų.
Darbo režimas – trečiasis ir labai dažnai ignoruojamas faktorius. Kompresoriaus pasirinkimas priklauso nuo to – kaip dirba visa gamykla: ar visi įrenginiai veikia vienu metu, ar jie jungiasi pakaitomis, ar yra ryškių piko valandų?
Jei sistema patiria stiprių oro poreikio svyravimų – verta pagalvoti apie kintamo dažnio kompresorių (VSD). Toks kompresorius pats prisitaiko prie oro poreikio ir gali ženkliai sumažinti elektros sąnaudas, kai kuriais atvejais net iki 30 %.
Ir galiausiai – slėgis. Kiekvienas pneumatinis komponentas veikia efektyviai tik esant tam tikram slėgiui. Jei įrenginiui reikia 6,3 baro, o kompresorius tik tiek ir duoda, tikėtina, kad po filtrų, sausintuvų ir vamzdynų slėgis jau bus per žemas. Taigi, visada verta turėti maždaug 0,5–1 baro „atsargą“, kad sistema nekentėtų nuo slėgio nuostolių.
Ką dar būtina įvertinti?
Renkantis sraigtinį kompresorių – dažnai pamirštama, kad ne visi įrenginiai gali tiekti tinkamos kokybės orą konkrečiai veiklai. Pavyzdžiui, farmacijos ar elektronikos pramonėje būtinas bealyvis oras, todėl tenka rinktis bealyvius kompresorius arba derinti standartinį modelį su pažangiomis filtravimo ir džiovinimo sistemomis.
Net ir mechaninėse dirbtuvėse oro švara svarbi. Per didelė drėgmė ar alyvos garai gali trumpinti įrankių tarnavimo laiką ir bloginti galutinio produkto kokybę. Tad oro kokybės reikalavimai turėtų būti vertinami ne mažiau rimtai nei galia ar našumas.
Kada rinktis du mažesnius kompresorius?
Kai įmonės darbo režimas labai dinamiškas, o oro poreikiai stipriai kinta – gali būti naudinga turėti du mažesnius kompresorius vietoj vieno didelio. Taip vienas veikia nuolat, o kitas įsijungia tik tada, kai reikia – tai padeda mažinti sąnaudas ir dėvėjimąsi.
Užsak.
