Invaziniai šliužai ir Sosnovskio barščiai – nuolatinis galvos skausmas
Kasmet Aplinkos ministerija primena, kad būtina naikinti Lietuvoje plintančius ir invazinius augalus, ir gyvius. Kovą su jais geriausia pradėti pavasarį. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos invazinių rūšių naikinimui lėšų skiriama rajono seniūnijų žaliesiems plotams, tačiau kovoti su invazinėmis rūšimis nuosavoje žemėje turi ir gyventojai. Didžiausią galvos skausmą mūsų rajone kelia Sosnovskio barščiai ir šliužai.
Trys kovos būdai
Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi ir įrašytas į susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, o visos valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą. Sosnovskio barščių naikinimui, kaip informavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, Rita Rapalienė, 2021–2023 m. lėšos buvo gautos iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA): „Sosnovskio barščių populiacija naikinta 7 Klaipėdos rajono savivaldybės apylinkėse esančiose teritorijose (3,02 ha): Endriejavo sen. – 1 ha (iš kurio apie 0,5 ha patenka į Dirsteikos upelio apsaugos juostą), Agluonėnų sen. – apie 0,08 ha, Vėžaičių sen. – apie 0,31 ha, Priekulės sen. – apie 1,5 ha, Gargždų sen. – apie 0,13 ha. Per 3 gausos reguliavimo metus išleista 23 603,53 Eur, iš šių lėšų 13 859,00 Eur gauta dotacija.“
Kol Sosnovskio barščiai yra dar nedideli, Aplinkos ministerija rekomenduoja juos iškasti su šaknimis ir sunaikinti. Klaipėdos rajono teritorijoje šių invazinių augalų gausa ir tolesnis jų plitimas reguliuotas mechaniniu būdu (nupjaunant), kol nespėjo subrandinti žiedyno, ir cheminiu būdu vos pasirodžius augalo ūgliams (purkšta herbicidais). Savivaldybės specialistai įsitikino, kad priemonės iš dalies buvo veiksmingos, ir valstybinėse teritorijose Sosnovskio barščių liko mažiau. Kadangi ne visur šį invazinį augalą pavyko išnaikinti, šiais metais APVA rugsėjo mėnesį skelbs kvietimą teikti paraiškas invazinių rūšių naikinimui. Prisidėti prie kovos su invazinėmis rūšimis bus kviečiamos tiek valstybinės, tiek privačios žemės valdytojai.
„Planuojame įtraukti 9 Sosnovskio barščių teritorijas, kurių poreikį pateikė seniūnijos. Kelios vietos į veiksmų planą bus įtrauktos ir iš ankstesnių metų (Priekulės ir Vėžaičių sen.), kadangi Sosnovskio barščių teritorijos ribojosi su privačių gyventojų sklypais (pagal ankstesnių metų planą, Savivaldybė negalėjo tvarkyti privataus žmogaus sklypo), todėl buvo sudėtinga išnaikinti. Pagal šių metų sąlygas Savivaldybė gretimų sklypų savininkų teritorijas galės tvarkyti, tačiau turės būti žemės sklypo savininko sutikimas“, – su žinotina informacija gyventojus supažindina R. Rapalienė.
Naikinant Sosnovskio barščius būtina elgtis atsargiai, nes augalo sultys gali smarkiai nudeginti odą. Ypač tai pavojinga saulėtą ir vėjuotą dieną. Todėl svarbu tinkamai apsirengti, apsiauti, saugoti akiniais akis.
Kas efektyviausiai naikina
Ne mažesnė bėda Lietuvoje – sparčiai besidauginantys ispaniniai šliužai, kurie į invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašyti 2014 m. Didžiausi sodininkų ir daržininkų priešai nenaikinami gali sudoroti visą derlių, tad gyventojai dalijosi išbandytais kovos būdais. Kaip sakė kalbinti gargždiškiai, pats efektyviausias – nuolatinis šliužų rinkimas ir sūdymas druska. „Atsikeliu ryte, pasiimu kibirą ir renku, po to juos užberiu druska. Taip ir nugalabiju. Baisu palikti ir šiltnamį per naktį atidarytą, žiūrėk, jau ir šliaužia prie pomidoro ar agurko. Juk šliužai viską nuėda – ir daržoves, ir gėles, – pasakojo viena „Minijos“ sodininkų bendrijos sodininkė. – Mūsų sodas arti Minijos, tad kuo drėgniau, tuo šliužams geriau.“
Daržuose ir soduose užaugintais daržovių ir gėlių daigais Gargždų turguje prekiavusios moterys irgi guodėsi, kad vargsta rinkdamos šliužus, kurie nebijo sutrintų kiaušinių lukštų ar pjuvenų: nei jie susipjausto į aštrius lukštus, nei apsivelia pjuvenomis, kad nebeparopotų. Ne vienas sodininkas savo sklype ir alumi viliojo kenkėjus, tačiau aplinkosaugininkai perspėja, kad taip į savo sklypą galima ir iš kaimynų sodų ir daržų šliužus susikviesti.
„Bangos“ skaitytojai pastebėjo, kad Gargždų parke šiemet šliužų mažiau. Gargždų seniūnijos patarėjas Valdemaras Žigus paaiškino, kad parke šliužai renkami ir naikinami, o palei takus barstomas repelentas jiems atbaidyti. Klaipėdos rajono savivaldybė skyrė lėšų (moliuskocidams įsigyti) seniūnijų žaliesiems plotams (parkams, skverams, ten, kur daugiausia šliužų). Tačiau vien seniūnijų pastangų neužtenka – gyventojai šliužus turi naikinti savo žemės sklypuose. Vieni būtent šiam tikslui įsigyja ančių – Indijos bėgikių, kurios puikios pagalbininkės, mažinančios šliužų populiaciją. Lesa juos ir vištos. O jei aplink ar po sklypą tipena ežiai, kurkia varlės ir sukiojasi paukščiai, reikėtų džiaugtis, nes jie taip pat minta šliužais.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Luzitaninio ariono (ispaninio šliužo) vystymosi ciklas trunka metus. Birželį jie pradeda ieškoti poros, apsivaisinę liepą–rugsėjį ant žemės ar po lapais sudeda kiaušinius ir nugaišta. Jei poros neranda, gali ir peržiemoti. Vienas šliužas gali padėti 300–500 kiaušinių per metus, juos slepia įvairiose slėptuvėse: lapų paklotėje ar po įvairiais daiktais ant žemės. Jaunikliai ritasi dar rudenį ir žiemoja, o pavasarį išlenda iš slėptuvių, intensyviai maitinasi ir auga. Invaziniai šliužai vengia tiesioginių saulės spindulių ir sausros, taigi slepiasi ten, kur drėgna. Todėl būtina pjauti žolę, naudoti biologinius preparatus, rinkti ir naikinti.
