Jungtinės Karalystės ambasadorė Elizabeth Boyles:„Jaučiu tikrą meilę Baltijos jūrai ir ryšį su ja“
Prieš metus „Bangos“ redakcija buvo pirmoji, sulaukusi tuometinės Klaipėdos universiteto lituanistikos ir užsienio kalbų centro lietuvių kalbos kursuose lietuvių kalbos žinias gilinusios paskirtosios Jungtinės Karalystės ambasadorės Elizabeth Boyles vizito ir interviu. O ir pati Elizabeth arba Liz, kaip ji mėgsta būti vadinama, buvo pirmoji tokio rango studentė šiame universitete. Prieš atvykdama dirbti, diplomatė metus laiko intensyviai mokėsi lietuvių kalbos Londone.
Dabar eidama ambasadorės pareigas visada, kiek galėdama, stengiasi kalbėti lietuviškai, tačiau dažniausiai jos pašnekovai labai greitai ima kalbėti angliškai ir Liz nebelieka nieko kito, kaip tęsti pokalbį savo gimtąja kalba.
Šiemet Ambasadorė Elizabeth Boyles nekantravo vėl atvykti į pamėgtą Klaipėdą, kur dalyvavo miesto Jūros šventės renginiuose. Ta proga su laikraščio skaitytojais mielai pasidalijo pirmųjų gyvenimo ir darbo metų Lietuvoje įspūdžiais.
– Kokių lūkesčių turėjote atvykdama dirbti į Lietuvą ir ar jie labai skiriasi nuo patirtos realybės?
Iš tikrųjų viskas nelabai skyrėsi nuo to, ką įsivaizdavau, nes turėjau galimybę pernai pažintinio vizito metu per Velykas aplankyti Lietuvą. Taip pat turėjau puikią progą gilinti lietuvių kalbos žinias, apsistojusi pas draugus Klaipėdoje. Taigi, jau buvau šiek tiek susipažinusi su Lietuva. Bet, manau, kad Klaipėda gerokai skiriasi nuo Vilniaus.
Pirmo vizito sostinėje metu jau buvau aplankiusi Katedros aikštę, kai kurias senamiesčio vietas, bet mane nustebino tai, kad miestas dar daug gražesnis, nei galėjau įsivaizduoti anksčiau. Vilniuje yra tiek daug galimybių ką nuveikti ir pamatyti! Ar su vizitais atvyksta Jungtinės Karalystės ministrai bei pareigūnai, ar mano draugai, kurių jau daugelis pasisvečiavo Vilniuje, jie visada lieka labai sužavėti ir nori atvykti dar kartą bent savaitgaliui. Kiekvieną kartą savo svečiams randu ką nors naujo parodyti; čia yra daug tikrai įdomių muziejų.
Kas mane Lietuvoje iki šiol nustebino labiausiai – istorijos svarba. Apie tai žinojau anksčiau, bet ir minėjimų, kuriuose dalyvavau per pastaruosius metus – nuo Nepriklausomybės dienos, Karaliaus Mindaugo dienos, Holokausto atminimo dienos ir kt. – gausa rodo istorijos įvykių poveikį Lietuvos kultūrai, dabartinei politinei krypčiai ir užsienio politikos prioritetams. Manau, kad tai turbūt yra pats giliausias mano patirtas įspūdis – ne tik istorijos, bet ir geografijos svarba, esant tokioje padėtyje kaip Lietuva.
– Kursai Klaipėdoje Jums buvo pirmoji didesnė gyvenimo Lietuvoje patirtis. Kaip Klaipėda atrodo po metų, ką jaučiate šiam miestui?
Klaipėda graži. Jaučiu tikrą meilę jūrai ir ryšį su ja. Ketverius metus gyvenau Suomijoje, kur taip pat dirbau diplomatinėje tarnyboje. Mūsų šeimos namas buvo šalia jūros, o per mano darbo kambario langą mačiau jūrą.
Jūra mane kažkaip ramina, esu nemažai atostogavusi keliaudama kruiziniais laivais. Kai tik esu netoli jūros, visada jaučiuosi gerai. Man patinka vaikščioti smėliu. Mėgstu tiesiog sėdėti, stebėti jūrą ir klausytis jos ošimo. Todėl Baltijos jūra Klaipėdoje – kažkas ypatingo. Ir jei ko nors pasiilgstu sostinėje, tai jūros šalia. Vilnius toli nuo jos, – turbūt, taip toli, kaip galiu įsivaizduoti save nutolusią nuo pakrantės.
– Ar kasdieninis gyvenimas Vilniuje labai skiriasi nuo Jungtinės Karalystės ar kitų šalių, kuriose gyvenote ir dirbote miestų gyvenimo, priedo, turint galvoje, kad daugybę metų mes buvome okupuoti sovietų.
Nemanau, kad jis toks skirtingas, kaip galėjau pamanyti anksčiau. Manau, kad lietuviai ir britai turi nemažai panašumų praktinio požiūrio prasme. Be to, iš Šiaurės Anglijos kilę žmonės linkę būti gana tiesmuki, o tai, manau, dažnai yra gana tipiškas lietuvio asmenybės bruožas. Todėl lengviau tiesiogiai kalbėti apie tai, ko nori ir kokie tavo prioritetai. Tai gana paprasta.
Kiekvieną dieną kasdieniame gyvenime esu maloniai nustebinta, kad prekybos centruose randu tuos pačius produktus kaip ir Jungtinėje Karalystėje. Galiu gauti visko, ką įprastai naudočiau namie. Be to, produktų įvairovė čia didžiulė.
Kai buvau Suomijoje, buvo sunkiau rasti kai kurių man įprastų produktų, o čia, regis, randu viską, ko man kada nors reikia.
Man patinka tai, kad Vilnius – tai maža sostinė. Dirbti Londone (įsivaizdavimui, preliminariais Jungtinių Tautų duomenimis, Londonas dabar turi 9 840 740 registruotų gyventojų, arba apytiksliai triskart tiek, kiek jų yra visoje Lietuvoje – aut. past.) yra nepaprastai sudėtinga ir sunku. Mano šeimos namai yra už dviejų valandų kelio nuo Londono. Kai dirbau JK Užsienio reikalų ministerijoje, norėdama nuvykti į darbą ir atgal, turėdavau vykti į abi puses, taigi kelyje praleisdvau keturias valandas. Vilniuje kelionė į darbą (iš rezidencijos Turniškėse į JK ambasadą Antakalnyje – aut. past.) trunka tik 15 minučių. Tad man patinka tai, kad viskas kompaktiška. Dauguma mano susitikimų vyksta Vilniaus senamiestyje. Nuvykti į juos užtrunka tik 5–10 minučių. Tai išties puiku.
Sakyčiau, mane taip pat sužavėjo šalies gyventojų vartojamos anglų kalbos lygis ir tai, kokia gausi lietuvių bendruomenė gyvena Jungtinėje Karalystėje. Ją sudaro apie 300 000 narių, arba 10 % visų Lietuvos gyventojų. Daugybė žmonių, kuriuos sutinku, yra studijavę ar gyvenę Jungtinėje Karalystėje arba ten dabar studijuoja ar gyvena jų vaikai ar šeimos nariai. Todėl Jungtinės Karalystės pažinimo ir anglų kalbos supratimas Vilniuje yra labai, labai aukštas. Tai labai įspūdinga. Deja, tai tap pat reiškia, kad neturiu daug galimybių praktikuotis ir naudoti savo lietuvių kalbos žinias tiek, kiek galbūt turėčiau ir norėčiau…
– Nuo 2025 m. balandžio mėn. Lietuvos piliečiai, keliaujantys į Jungtinę Karalystę trumpalaikiam apsilankymui iki šešių mėnesių, privalo turėti elektroninį kelionių leidimą, sutrumpintai ETA. Ar tai turėjo kokios įtakos JK ambasados Lietuvoje darbui, ar gal būt, pasijuto didesnis lankytojų srautas, didesnis susidomėjimas kelionėmis į JK?
Manau, kad jau anksčiau buvo didelis susidomėjimas kelionėmis į Jungtinę Karalystę, na, nuo tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Dabar nepastebėjome, kad tai būtų paveikę kelionių srautus.
Gauti JK elektroninį kelionių leidimą labai paprasta. Tai daroma internetu, galite atlikti ir iš savo telefono. Trunka tik kelias minutes. Dauguma ETA suteikiami beveik iš karto. Taip, tai išties labai paprasta. Jei neturite telefono, galite naudotis kompiuteriu arba paprašyti, kad kas nors jums padėtų. (ETA paraišką galima pateikti dviem būdais – naudojantis oficialia JK ETA mobiliąja programėle arba GOV.UK svetainėje. Visiems keliautojams, įskaitant vaikus, reikalinga atskira ETA paraiška. Mokestis už ETA paraišką – 16 GBP (apie 19 eurų) – aut. past.).
Mes tikrai negavome didelių suinteresuotų asmenų, kuriems būtų iškilę sunkumų dėl ETA, nusiskundimų. Ši nauja sistema atitinka tai, ką Europos Sąjunga ketina įvesti šį rudenį keliautojams į Šengeno erdvės šalis (ETIAS Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema – European Travel Information and Authorisation System – planuojama Europos Sąjungos elektroninė leidimų sistema skirta lankytojams iš bevizio režimo šalių, keliaujantiems į Šengeno erdvę įskaitant EFTA šalis, taip pat į Kiprą – aut. past.).
ETA atitinka ir JAV, Australijos ir Kanados elektroninių kelionių leidimų sistemas, o pagrindinė jos įvedimo priežastis – užtikrinti mūsų sienų saugumą ir garantuoti, kad mūsų sienų apsaugos pareigūnai žinotų, kas atvyksta į Jungtinę Karalystę. Tai yra svarbu ir Europos Sąjungos šalims.
– Į Klaipėdos miesto Jūros šventę šiemet atvyko ir daugiau svečių iš Jungtinės Karalystės?
Taip, atvyko Kontradmirolas Robertas George’as Pedre’as, Jungtinės Karalystės Karališkojo laivyno smogiamųjų pajėgų vadas. Šventėje dalyvavo ir Jungtinės Karalystės Gynybos atašė Lietuvai majoras William’as George’as, su kuriuo mes prisijungėme prie Lietuvos Prezidento ir kitų garbių šalies atstobvų ir dalyvavome žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonijoje su Prezidentu, kai gėlių vaininkai yra nuleidžiami į atvirą jūrą.
Jūros šventė man yra ypač svarbi dar ir kaip proga pademonstruoti puikius JK–Lietuvos gynybos santykius. Mano sūnus neseniai pradėjo tarnauti JK Karališkajame laivyne, todėl mane ypač domina laivyno reikalai. O kaip jau minėjau, mane visada traukė jūra. Galbūt dėl to ir mano sūnus Alex’as susidomėjo jūra. Man labai įdomu bendrauti su Lietuvos laivyno atstovais, o kaip ambasadorė matau šio ryšio palaikymą, kaip vieną iš svarbių reikalų.
Redakcijos ir laikraščio skaitytojų vardu dėkojame Jums už pokalbį ir linkime sėkmės stiprinant Lietuvos bei Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą.
Kalbėjosi Daiva SRĖBALIŪTĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
