Mažieji sargai dideliems darbams: muitinės šunys mokosi aptikti draudžiamas medžiagas
Lietuvos muitinės pareigūnai ir jų tarnybiniai šunys neseniai dalyvavo intensyviuose kvalifikacijos tobulinimo mokymuose, skirtuose sustiprinti gebėjimus aptikti narkotines ir psichotropines medžiagas bei tobulinti kasdienę veiklą. Mokymai vyko Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos patalpose, o praktiniai užsiėmimai surengti ir Vilniaus oro uoste.
Nuolatinis pareigūnų ir tarnybinių šunų kvalifikacijos tobulinimas yra būtinas, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio muitinės kontrolę ir veiksmingai kovoti su kontrabanda.
Mokymuose, trukusiuose penkias dienas (iš viso – 40 akademinių valandų), dalyvavo trys kinologai su savo tarnybiniais šunimis: Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyriausioji inspektorė Šarūnė Kairytė su šunimi Fire Skrajojantis Olandas, Klaipėdos teritorinės muitinės inspektorės Irina Gendvilienė su Larsu bei Eglė Mulevičiūtė su Fire.
Olandų aviganis Fire Skrajojantis Olandas – vyriausia iš „mokinių“. Jai jau dveji. Jos bendravardei vokiečių aviganei Fire – vieneri, o štai spanieliui Larsui – vos penki mėnesiai.
„Jis žingeidus, smalsus, protingas – toks, kokio ir reikia Lietuvos muitinei“, – sako jo šeimininkė I.Gendvilienė, šiuo metu dirbanti su panašiu į auksaspalvį retriverį Kosmosu. Vienuolikos metų Kosmosas išdresuotas rasti narkotikus ir cigaretes, tačiau jau greitai bus „pensijoje“, tad tikimasi, kad Larsas užims jo vietą.
Mokymai apėmė ne tik šunų dresūrą, bet ir pareigūnų specialiųjų bei profesinių įgūdžių stiprinimą.
Anot Policijos departamento Kinologijos valdybos instruktorės Audronės Verseckaitės, tarnybinio šuns paruošimas specifinei užduočiai, pavyzdžiui, narkotikų, pinigų ar kontrabandinių cigarečių paieškai, trunka maždaug metus: „Mūsų mokymo programa apima 10 ciklų, kiekvieną mėnesį po savaitę, o galiausiai laikomi egzaminai.“
Mokymų metu šunys treniruojami su specialiu kongo žaislu. Šunys skatinami šio žaislo ieškoti. Žaislas palaipsniui mažinamas iki žirnio dydžio, taip lavinant šuns uoslę ir koncentraciją. Suradę žaislą šunys mokomi sustingti – užimti vadinamąją signalinę pozą, kurioje sutelkia dėmesį į „radinį“ ir nejudėdami laukia paskatinimo.
„Šiems šunims dar tik mokslų pradžia. Kol kas su jais mokėmės tvarkos, pagrindinių komandų, išsėdėti vietoje. Buvo daug žaidimų, pratinimosi prie aplinkos. Treniravomės surasti žaislą, jį suradus sustingti“, – pasakojo A.Verseckaitė.
Paprastai šunys pradedami mokyti nuo 8 mėnesių. Dviejų-trejų metų šuo jau gali dirbti.
Nors dažniausiai tarnybai pasirenkami vokiečių, belgų ar olandų aviganiai, A. Verseckaitė pabrėžia, kad svarbiausios – individualios šuns savybės, o ne vien veislė: „Svarbu šuns motyvacija, gebėjimas susikaupti, reakcija į aplinką. Net ir mažesni šunys, tokie kaip spanieliai, yra puikūs dėl savo judrumo ir dydžio – gali pasiekti sunkiai prieinamas vietas.“
Lietuvos muitinė ir toliau investuos į pareigūnų bei tarnybinių šunų profesionalumą, siekdama užtikrinti efektyvią sienų apsaugą ir visuomenės saugumą.
Daugiau informacijos:
Liuminata Vainauskienė, Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė
Mob.: +370 628 51 095, el. p.: liuminata.vainauskiene@lrmuitine.lt
Pranešimas žiniasklaidai
