Elniai – nauja senos kaimynų nesantaikos priežastis?
Ramus gyvenimas aptvare – tokį likimą trims dėmėtiesiems elniams pažadėjo Klaipėdos rajone sodybą turinti ir šalia jos įrengtame aptvare šiuos gyvūnus auginanti Jūratė. Tačiau elnių ramybę, pasak jų savininkės, nuolat drumsčia kaimynas, kuris naktimis neva gąsdina juos žibintuvėlio šviesa bei palaidu šunimi. Bauginimų esą sulaukia ir pati moteris. Tačiau kaimynystėje gyvenantys sutuoktiniai tokius kaltinimus kategoriškai neigia ir tikina, jog ne niekuo dėti gyvūnai ramybės neturi, o jie, mat jau daug metų yra terorizuojami Jūratės, kuri jiems – giminaitė. „Viskas dėl turto“, – aiškino moters teta.
Nerimauja dėl gyvūnų gerovės
Į „Bangos“ redakciją paskambinusi ir atvykti į Šukaičius prašiusi Jūratė teigė nebežinanti, kur kreiptis pagalbos, kad apsaugotų auginamus elnius, kurie, anot jos, yra gąsdinami kaimynystėje gyvenančio vyriškio. Jūratė pasakojo, jog baimės kupinomis akimis gyvūnai blaškosi po visą aptvarą. Iš streso viena elnė esą net bandė ištrukti, dėl to yra stipriai susižalojusi.
„Plyšta širdis, matant, kaip gyvūnai kenčia. Ką jie jiems daro? Aš niekaip negaliu suprasti. Jie yra pamaitinti, prižiūrėti, todėl ramiai gyventų savo gyvenimą, jei ne kaimynai. Gal jie bijo, kad elniai neįsiveržtų į jų teritoriją, mat jie augina uogas, ir nepridarytų žalos, bet to niekada nėra buvę. Be to, prieš įsigydama šiuos gyvūnus aš atsiklausiau jų ir tik gavusi sutikimą pirkau, kadangi mūsų sklypai ribojasi“, – nusivylusi kalbėjo Jūratė ir netrukus prasitarė, kad šio konflikto šaknys – kur kas gilesnės. Neva nesutarimai su šiais kaimynais tęsiasi ilgus metus, dar jos tėvams gyviems esant neva vyko kivirčai.
Pašnekovė, su kuria susitikome sodyboje, teigė, kad kaimynystėje su vyru gyvenanti moteris yra jos teta – mamos sesuo, o sodyba, kurioje Klaipėdoje gyvenanti Jūratė bando pamažu kurtis, paveldėta iš senelių.
„Aš galvoju, kad viskas dėl šios sodybos. Jie jos norėjo, bet negavo, tai dėl to kerštauja ir visais būdais bando mane išguiti, – kalbėjo Jūratė, pasak kurios, naujausia senų nesutarimų priežastimi tapo prieš metus įsigyti elniai. – Gyvūnai, kurie ramūs, jiems trukdo. Iš pradžių jie dėjo kažkokius nuodus, kurių man niekur nesiėmė tirti. Laimei, elniai prie tų nuodų nesiartino, nes jie turi gerą uoslę. Paskui įsigijo vilkšunį, bet jiems vėl nepasisekė – šuo nepuola elnių, tik stebi juos, paloja ir tiek. Naujausias būdas kenkti gyvūnams – naktinis švitinimas prožektoriumi ir garsiniai signalai, nuo kurių mano elniai vaikšto it apduję. Čia jau grynas kenkimas. Žinokite, tas kaimynas nėra adekvatus“, – susijaudinusi kalbėjo Jūratė, kuri dėl to pirmiausia kreipėsi į policiją, tačiau ši neva pareiškė negalinti niekuo padėti, nes nepadaryta jokia žala, ir net pasijuokė.
Žala gyvūnui – ne tik fizinė
Baimindamasi dėl savo auginamų dėmėtųjų elnių gerovės, moteris raštiškai kreipėsi ir į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, tačiau jokios pagalbos esą nesulaukusi. „Ką man daryti, kaip apsaugoti savo gyvūnus? Įsirengiau vaizdo kameras. Jos ir nufilmavo, kaip kaimynas vaikščioja švitindamas. Per kameras girdisi ir tas garsas, kurio anksčiau nebuvo. Skaudu, kad taip viskas vyksta. Aš kitąkart net renkuosi dirbti nuotoliu, kad galėčiau čia, sodyboje, sėdėti ir saugoti savo elnius, kuriuos įsigijau edukacijoms. Man gaila tų gyvūnų“, – susijaudinimo neslėpė pašnekovė, pridurdama, kad kaimynas ne tik minėtais būdais kenkia, bet dar ir šmeižia, teigdamas, jog jos elniai jam tvorą sulankstė, nors vaizdo kameros užfiksavo, kaip jis pats ramstosi į ją, tarsi norėdamas sudraskyti.
Jūratės įrengtomis kameromis užfiksuotus įrašus peržiūrėjome ir mes. Ten išties matyti, kaip palei aptvarą vaikštantis vyriškis švitina žibintuvėliu. Girdėti ir moters minėtas garsas, tačiau ar tai kažkokio įrenginio skleidžiamas cypimas, ar kokio nors gyvo padaro, pasakyti sunku. Kaip ten bebūtų, nei elniams, nei kitiems gyvūnams tas švitinimas, ko gero, jaukumo neprideda, galbūt net gąsdina.
Norėdami išsiaiškinti, ką tokiu atveju išties patiria gyvūnas, kreipėmės į specialistus, kurie parėžė, kad nuolatinis gąsdinimas elniams gali turėti rimtų pasekmių. Ugnė Nedzinskaitė, LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto jaunesnioji mokslo darbuotoja, paaiškino, kad nuolatos bauginamas gyvūnas patiria lėtinį stresą, kuris ypač žalingai veikia organizmą. Dėl nuolatinio kortizolio disbalanso gali atsirasti lėtinių sveikatos problemų, sutrikti maitinimasis. Be to, gali pakisti gyvūno elgesys – jis gali tapti baikštus, agresyvus arba bandyti pabėgti iš aptvaro, vengti žmonių. Šis stresas ypač pavojingas patelėms ir jų jaunikliams. Tad ši situacija esą pagrįstai neramina.
Kad visa ši istorija kelia susirūpinimą, „Bangai“ teigė ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“
veiklos specialistė gyvūnų nepriežiūros srityje Lina Vaitekūnaitė. „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nespecializuojasi laukinių gyvūnų apsaugos srityje, tačiau iš bendros gyvūnų gerovės perspektyvos situacija išties kelia susirūpinimą. Dėmėtieji elniai priskiriami laukinių gyvūnų rūšiai, jų laikymui taikomi specialūs reikalavimai. Tačiau net ir nelaisvėje laikomiems gyvūnams turi būti užtikrinta gerovė – gyvūno gąsdinimas, trikdymas, streso kėlimas gali būti traktuojami kaip žiaurus elgesys, net jei tiesioginė fizinė žala nepadaroma. Tai numatyta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme bei Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje“, – komentavo specialistė, patardama tokiais atvejais kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Aplinkos apsaugos departamentą ar policiją.
Taip pat gyvūnų laikytojai turi teisę ginti savo interesus ir civiline tvarka – dėl to rekomendavo pasitarti su advokatu.
Nuo vienos institucijos prie kitos
Sulaukę patarimų, kur kreiptis, apie tai, kas, pasak į mus kreipusios Jūratės, vyksta su jos elniais, pirmiausiai smulkiai išdėstėme Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, tačiau ši padėti mažai galėjo. „Iš Jūsų pateiktos situacijos galima įžvelgti netinkamus asmens veiksmus, kuriuos gali vertinti policija. Laukinių gyvūnų laikymo kontrolė yra Aplinkos apsaugos departamento kompetencija, todėl galite pabandyti kreiptis ir į juos“, – raštu redakcijai pateiktame atsakyme dėstė tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyrius.
Tą ir padarėme ir štai kokio atsakymo sulaukėme: „Aplinkos apsaugos departamento kompetencija apima gyvūnų laikymo sąlygų priežiūrą, kai tai susiję su laukinių gyvūnų (tarp jų – ir dėmėtųjų elnių) laikymo nelaisvėje gerove. Mūsų pareigūnai vertina, ar gyvūnų aptvarai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar tinkamos jų šėrimo sąlygos, ar užtikrinama gyvūnų apsauga nuo nepalankių aplinkos veiksnių ir pan.“
Kai yra įtarimų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, Aplinkos apsaugos departamentas taip pat esą gali pradėti tyrimą. Kaip išaiškino, pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, žiaurus elgesys su gyvūnais – tai gali būti veiksmai, pavyzdžiui, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
„Žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus taip pat nagrinėja ir policijos pareigūnai bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Į jus pasikreipusiai moteriai rekomenduojama fiksuoti trikdymo aplinkybes (pavyzdžiui, garso ar vaizdo įrašais, nuotraukomis ir pan.) ir pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112“, – komentavo Aplinkos apsaugos departamento specialistai.
Kad policija tokius atvejus bent jau turėtų nagrinėti, žinome tiek mes, tiek ne sykį jų pagalbos prašiusi Jūratė, tačiau, pasak jos, į vietą atvykę pareigūnai, niekuo nepagelbėjo, nes, jų aiškinimu, nėra padaryta jokia žala. O jei nėra žalos, nėra ir atsakomybės. Bet mūsų kalbinti specialistai aiškina, kad žala nebūtinai turi būti fizinė… Akivaizdu, kad ir kaip bandoma tobulinti teisės aktus, susijusius su gyvūnu gerove ir apsauga, šioje srityje dar daug reikia padirbėti.
Kaimynų versija kitokia
Apie giminystės ryšiais susaistytų kaimynų kivirčus „Banga“ kalbėjosi ir su antrąja konfliktuojančia puse. Elnių bauginimu kaltinami kaimynai kategoriškai neigė jiems mestus kaltinimus ir aiškino, kad Jūratės žodžiuose nėra nė kruopelytės tiesos.
Sutuoktiniai teigė, kad visas šis konfliktas yra senas ir prasidėjo dar dėl „turtinių dalykų“, o elniai tėra naujas nesutarimų objektas.
Anot Jūratės tetos, elniai patys yra baikštūs, bet tikrai ne dėl to, kad juos kažkas gąsdina. „Na jūs patys pagalvokite, kuo tie gyvūnai mums galėtų užkliūti. Jūs nejuokaukite. Patys davėme sutikimą, kad ji juos čia augintų, o dabar, pagal ją, juos bauginame. Nieko panašaus nevyksta. Jokių problemų mes nekeliame, nors elniai išties buvo sulankstę mūsų tvorą. Tačiau viską bandėme spręsti draugiškai“, – kalbėjo moteris, tikindama, kad jei niekas nesikeis ir dukterėčia nesiliaus terorizavusi, ji su vyru bus priversta palikti tėviškę ir kraustytis į Klaipėdą, nors sodybą Šukaičiuose prižiūri, puoselėja čia uogų ūkį.
Saugodamas uogų derlių, moters vyras naktį esą ir išeina apžiūrėti, ar nesilanko žvėrys, tiksliau – usūriniai šunys, kuriems jau yra pasisekę įsmukti į aptvertą teritoriją ir pridaryti žalos. „Jokių problemų nekeliame, tačiau ramybės vis tiek neturime. Kiek ir policija yra važiavusi, kaip nesibaigia konfliktai, taip nesibaigia. Vis jai kažkas blogai. Juk jai net mūsų triušiai užkliūva, neva dvokia. Toliausiai jie nuo jos, bet vis tiek maišo. Nežinau, kiek dar ištversime. Esame ir mašiną radę apgadintą. Visko yra buvę“, – neslėpdama nusivylimo, kad tenka kovoti su sesers dukra, kalbėjo moteris.
Lieka tikėtis, kai giminaičiams pagaliau pavyks užkasti karo kirvį ir dėl to nereikės kankintis nei jiems patiems, nei gyvūnams, jei jie, kaip sako Jūratė, išties yra bauginami ir dėl to patiria stresą.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.
