„Banga“ – mano draugė
Mintimis apie Klaipėdos rajono laikraštį „Banga“ pasidalijo ištikima skaitytoja gargždiškė Kazimiera Sipienė. „Be šio laikraščio žmogus yra vienišas. Labai liūdna gyventi nežinant, kas vyksta gyvenamojoje vietoje“, – įsitikinusi senjorė.
K. Sipienė „Bangą“ skaito be pertraukos nuo to laiko, kai apsigyveno Klaipėdos rajone – daugiau nei 60 metų. Ne tik skaito, bet ir pati mėgsta parašyti tikėjimo tema, ir savo nuomonę pareiškia laikraštyje. „Noriu pasitikrinti, ar mano nuomonė sutampa su kitų. Kartais man pasako, kad skaitė, kad patiko, – atskleidė K. Sipienė. – „Banga“ man patinka, nes rašoma įvairiomis temomis. Praėjusį sekmadienį krikščioniškose bažnyčiose buvo paminėta Pasaulinė socialinio komunikavimo diena. Pasak popiežiaus Leono XIV, reikia saugoti komunikavimo dovaną. Komunikavimas – tai pokalbiai, bendravimas. Tokiu būdu irgi galima skleisti ir geras, ir blogas žinias. Džiaugiuosi, kad „Bangoje“ pateikiama daug pozityvių pavyzdžių – pasakojimai apie darnias šeimas, įdomius žmones, gražius jų poelgius. Tai labai reikalinga, nes įkvepia kitus. Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje Mišiose prisiminiau „Bangos“ žurnalistus ir meldžiausi, kad jiems sektųsi, kad jie galvotų, kokia straipsnio prasmė, ką iš jo žmonės sužinos. Daug kas priklauso nuo fakto pateikimo, autoriaus požiūrio – tai veikia skaitytojo protą, jausmus.
Betgi yra žmonių, kurie nieko neskaito – nei knygų, nei spaudos. Net rajono laikraščio, kuriame yra visos naujienos apie artimiausią aplinką, kurioje gyvena, jos žmones, valdžios darbus. Kuo domisi šie gyventojai? Kokia tuštuma, nuobodulys jų gyvenime! Juk skaitydamas laikraštį gyveni kartu su visais – nesi vienišas.
Kartais sako, kad „Bangoje“ nieko įdomaus. Betgi iš kur gali žinoti, jeigu neskaito?
Kartais pažįstamiems pradėjus kalbėti apie kažkokį įvykį, situaciją, sakau, kad „Banga“ apie tai rašė. Tada susidomi ir nori išgirsti – prašo papasakoti. Neskaito, bet susidomi, kas parašyta. Manau, kad ne iš biednystės neskaito – gal iš neraštingumo?
Daug įdomių dalykų rašoma „Bangoje“. Perskaitome, kam reikalinga pagalba ir gali kilti mintis padėti. Juk malonu kažkam gera padaryti – to ir mes patys laukiame. Kai laikraštyje randi tokių pavyzdžių, smagu būna visą dieną.
Per pietus gavusi „Bangą“, skubu ją perversti, kad sužinočiau, apie ką rašoma, kas vyksta rajone. Stebiuosi žurnalistų pastabumu, kad jiems nepraslysta, rodos, paprasti, bet įdomūs dalykai. Tie, kas neskaito „Bangos“, nežino, kaip įdomiai rašoma, apie tai, kas vyksta rajono Savivaldybės tarybos posėdžiuose, ką galvoja ir daro Tarybos nariai – ir tai kas mums patinka, ir kas nepatinka. Sužinoję turime nuomonę ir galime dalintis su kitais – skleisti savo mintis, kritikuoti ir daryti tam tikrą įtaką. Kaip blogai tiems, kurie neskaito ir nežino.
Linkiu „Bangai“ aktyviai skleisti žinias apie rajoną, pasakoti apie turtingos dvasios, darbščius, įdomius žmones, iš kurių galima pasimokyti. Ir sulaukti daugiau skaitytojų, kuriems būtų įdomus rajono gyvenimas.“
Virginija LAPIENĖ
