Specialistų patarimai: kada vitaminai naudingi, o kada – pinigų švaistymas

Gydytojų perspėjimas: ne visi papildai naudingi

Daugelis gyventojų vartoja įvairius vitaminus ir maisto papildus tikėdamiesi pagerinti sveikatą, tačiau medikai perspėja, kad savavališkas jų vartojimas dažnai neduoda laukiamo rezultato, o kartais gali net pakenkti. Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, specialistai rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti kraujo tyrimus.

Kodėl multivitaminai dažnai būna neefektyvūs

Jei žmogaus mityba yra subalansuota, organizmas visas reikalingas medžiagas gauna su maistu. Tokiu atveju multivitaminų tabletė suteikia tik tų medžiagų perteklių, kurį organizmas pašalina. Pasak medikų, kai kurios medžiagos gali trukdyti viena kitos pasisavinimui. Pavyzdžiui, kalcis gali blokuoti geležies įsisavinimą, o per didelės vitamino B6 dozės gali sukelti nervų pažeidimus. Klinikiniai tyrimai rodo, kad multivitaminai sveikiems žmonėms retai pagerina energijos lygį, imunitetą ar nuotaiką.

Populiariausi mitai apie vitaminus

Vienas labiausiai paplitusių mitų yra susijęs su didelėmis vitamino C dozėmis peršalus. Specialistai pabrėžia, kad organizmas pasiima tik tiek vitamino C, kiek jam reikia, o perteklius yra pašalinamas su šlapimu. Suaugusiam žmogui dažniausiai pakanka maždaug 100 miligramų per dieną, kuriuos lengva gauti iš maisto produktų, tokių kaip apelsinai, paprikos ar brokoliai.

Panaši situacija yra ir su B grupės vitaminais. Jei kraujo tyrimai nerodo jų trūkumo, papildomas vartojimas neduos jokios naudos. Be to, sintetinės vitaminų formos dažnai yra prasčiau pasisavinamos nei gaunamos su maistu.

Kada papildai gali pakenkti

Net ir, atrodytų, naudingi papildai gali turėti neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, kalcio papildai be vitamino D yra beveik beverčiai, nes vitaminas D yra būtinas kalcio pasisavinimui. Per didelis kalcio kiekis organizme gali didinti inkstų akmenų susidarymo ir kraujagyslių kalcifikacijos riziką.

Taip pat klaidinga manyti, kad geriamas kolagenas tiesiogiai keliauja į odą ar sąnarius. Virškinimo metu jis yra suskaidomas į aminorūgštis, kurias organizmas panaudoja pagal savo poreikius, nebūtinai odos ar sąnarių būklei gerinti.

Kada vitaminai ir papildai yra būtini

Vis dėlto, tam tikrais atvejais maisto papildai yra ne tik naudingi, bet ir būtini. Specialistai išskiria kelias pagrindines situacijas:

• Vitaminas D – jo trūkumas ypač aktualus Lietuvos gyventojams tamsiuoju metų laiku, nuo rudens iki pavasario, kai trūksta saulės spindulių.
• Folio rūgštis – rekomenduojama nėštumo metu nervinio vamzdelio defektų profilaktikai.
• Vitaminas B12 – dažnai trūksta veganams, vegetarams ir žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, dėl kurių sutrinka šio vitamino pasisavinimas.
• Geležis – skiriama tik tada, kai kraujo tyrimai patvirtina jos trūkumą (mažakraujystę).

Svarbiausia – gydytojo konsultacija

Medikai pabrėžia, kad sprendimas vartoti vitaminus turėtų būti priimtas ne remiantis reklama ar pažįstamų rekomendacijomis, o atlikus kraujo tyrimus ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju. Tikslus trūkstamų medžiagų nustatymas leidžia ne tik sutaupyti pinigų, bet ir išvengti galimos žalos sveikatai.