Jurginų grožiu agluonėniškiai siūlo mėgautis ir kitiems
Žiedų karalystę savo sodyboje Agluonėnuose sukūrę Vijoleta ir Augustas Polkiai džiaugiasi ne tik patys, bet ir įkvepia mėgautis kitus. Pakelėje įrengę stendą, siūlo gražiausias savo užaugintų jurginų puokštes.
Daugėja pakelėse siūlančiųjų savo užaugintų gėrybių – daržovių, uogų, vaisių. Riedant krašto keliu per Agluonėnus prie miškelio, šalia posūkio į kaimą, akis užkliūva už įvairiaspalvių jurginų puokščių, išmoningai sudėliotų dailiame stende. Spėjimas, kad šie gėlių mėgėjai augina ir levandas, nes siūlo ir hidrolatų. Ir indelis šilauogių padėtas – be abejonės, liko nuo šeimos stalo. Prie visų prekių ranka užrašytos kainos. Savitarna – pinigus padėti į nurodytą kasą. Niekas čia nestovi ir nestebi. Koks pasitikėjimas žmonėmis…
Savo grožiu pakerėjusios gėlių puokštės atvedė į netoliese stūksančią, žydinčiais augalais apsuptą Vijoletos ir Augusto Polkių sodybą. Prieš 16 metų iš uostamiesčio į kaimą atsikrausčiusi šeima plyname lauke sukūrė žemišką rojų. Eilėje išsirikiavusios pasitinka puošnios baltos hortenzijos. Paaiškėjo, kad sodybos šeimininkės V. Polkienės ši spalva labai mėgstama. Ji pastebėjo, kad šie metai nėra hortenzijų metai – vasara tik baigiasi, o jau gelsta jų lapai, ruduoja viršūnės. „Keista vasara – permainingas oras, vėsios naktys – ligos puola ir jurginus, bet nupurškiau, ir atgyja“, – džiaugėsi pašnekovė. Šios gėlės – vienos mylimiausių. Jurginų kolekcijai skirta daugiau žemės nei daržui. „Visko užtenka“, – šypsodamasi patikino V. Polkienė.
Šiemet jurginai vėliau prasiskleidė, o vėlyvieji dar tik krauna žiedus. Spalvų įvairovė, žiedų formos džiugino akį. „Gumbus perkame iš olandų – Iš Lietuvos selekcininkų beveik neįsigyjame. Tačiau šiemet gavome nekokybiškus olandiškus – mūsų užauginti gumbai geriau veši, – pastebėjo gėlių mylėtoja. – Viena eilė jurginų – iš mūsų išaugintų gumbų. Turime senovinių, klasikinių veislių, bet jų žiedai greitai tampa nebegražūs – naujausių veislių džiugina ilgiau“, – atskleidė pašnekovė.
Naujoviški jurginai Vijoletai labai patinka, ypač balti – kelias veisles šių augina, o ‘Eveline’, vieną iš elegantiškiausių baltų jurginų veislių, net pasodino atskirai. Ji savo plantacijoje rodė kitos veislės didžiulį, it kepurė, baltą žiedą. „Man šis atrodo poniškai“, – šypsojosi V. Polkienė.
Ji augina apie 400 jurginų kerų, daugiau nei pusšimtį veislių. Kasmet išmėgina naujus, iš kurių išsirenka patinkančius, pasak pašnekovės, ne visi juk puokštėms tinka. „Man patinka kitokie, kurie nepatinka kitiems, – šyptelėjo gėlių mylėtoja. – Antai koks įdomus tarsi murzinas rausvas „apdriskęs“ žiedas. O žmonės perka ne visus. Štai šio jurgino žiedlapiai primena spyglius, nuo jų dvelkteli netvarka – nenori pirkti, bet kaip jie gražiai atrodo vazoje.“
Iš Šilalės rajono kilusi V. Polkienė atskleidė, kad potraukį gėlėms paveldėjusi iš savo mamytės, kuri buvusi aistringa gėlininkė, močiutė irgi mėgo gėles. Puokštes ji komponuoja iš meninės nuojautos.
Pakelėje žmonėms pasiūlyti savo užaugintų žiedų pastūmėjo viena iš dukrų. „Vyras sumeistravo lentynas ir pernai jas pastatėme prie keliuko netoli mūsų sodybos, – kalbėjo V. Polkienė. – Neblogai sekasi – perka, tikriausiai daugiausia mūsų kaimo žmonės. Pernai sustojęs vilnietis teiravosi, ar niekas neima? Niekas neima, neniokoja, nors daug žmonių, vaikų ir suaugusiųjų, eina pro tą vietą maudytis. Kartą radome į popierėlį įvyniotą vieną eurą ir užrašą „Ačiū. Mes skolingi.“ Apsiverkiau – štai kokie mūsų žmonės – šauniame kaime mes gyvename.“
Virginija LAPIENĖ
