„Išgyvenimo akademija“ mokys jaunimą pasiruošti netikėtumams
Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras, reaguodamas į geopolitinę situaciją, šiais mokslo metais pradeda „Išgyvenimo akademijos“ veiklą. Rajono jaunimas užsiėmimuose ir stovyklose bus mokomas, kaip elgtis nestandartinėse bei ekstremaliose situacijose.
Pažįsta gamtą ir mokosi ją saugoti
Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro neformaliojo vaikų švietimo vyresnysis mokytojas Ernestas Bukauskas pasakojo, kad „Išgyvenimo akademijos“ idėja kilo po dalyvavimo pilietinio ugdymo mokymuose Kauno technologijos universitete. Pasak jo, šie mokymai pakeitė požiūrį į pilietinį ugdymą.
Remiantis Suomijos profesoriaus praktika, pilietinis ugdymas mokymuose buvo pristatytas kaip glaudus ryšys su gamta ir gebėjimas joje išgyventi nedarant žalos aplinkai.
„Piliečio paruošimas reiškiasi per išgyvenimą gamtoje nedarant jai žalos. O kas mums yra gamta? Per gamtą mes pažįstame savo gimtąjį kraštą, tai yra vieta, kur reikia pabūti su savimi, kur reik pamąstyti, kur reikia neretai įveikti kažkokius sunkumus, kur reikia nedaryti žalos ir panašiai“, – sakė E. Bukauskas.
Pasak mokytojo, buvimas gamtoje nuo mažens padeda ugdyti emocinį ryšį su aplinka, kuris vėliau gali virsti aktyviu pilietiniu rūpinimusi savo šalimi. „Vaikas negali nuoširdžiai ginti ir saugoti to, ko nepažįsta ir nemyli“, – teigia E. Bukauskas.
Ruošiasi nepanikuoti
„Išgyvenimo akademijos“ veikla taip pat siejama su taisyklėmis ir pasiruošimu. „Laisvė prasideda nuo taisyklių – jei nepasiruoši buvimui gamtoje, sušlapsi, sušalsi ir būsi nepavalgęs. Jei nuosekliai ruošiesi ir laikaisi taisyklių, tvarkingai susidėlioji maršrutą bei drabužius, gamtoje jautiesi puikiai“, – teigė mokytojas.
E. Bukausko teigimu, iškilus nestandartinėms situacijoms, žmogus dažniausiai padarys tik tai, kam yra pasiruošęs. Todėl užsiėmimuose mokomasi pasirūpinti drabužiais, maistu, vandeniu, ugnimi, pirmąja pagalba ir nepasiduoti panikai.
Šie įgūdžiai, pasak mokytojo, kartu padeda atsitraukti nuo perteklinės informacijos ir technologijų bei daugiau dėmesio skirti gyvenimui „čia ir dabar“.
Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro direktorė Skaidra Karalienė pabrėžė, kad veiklos atsiradimui įtakos turi ir geopolitinė situacija.
„Geopolitinė situacija verčia nuosekliai ruoštis blogiausiam ir galimoms agresijoms neformaliojo švietimo metodais bei negąsdinant vaiko. Mokomasi elgtis netekus namų ar atsidūrus gamtoje bei mieste be stogo, taip pat pasigaminti maisto ir perduoti žinias šeimai“, – sakė S. Karalienė.
Atranda gyvenimą už ekranų
Pasak E. Bukausko, žmogus evoliuciškai yra priklausomas nuo gamtos, tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas nuo jos vis labiau nutolina. Tėvai daug dirba, o vaikams ne visada lieka pakankamai galimybių gamtą pažinti.
E. Bukausko teigimu, viena iš „Išgyvenimo akademijos“ užduočių – parodyti jaunimui, kad pasaulyje yra daugybė veiklų, galinčių tapti alternatyva nuolatiniam naršymui telefone.
S. Karalienė pabrėžia, kad Laisvalaikio centre didelę reikšmę turi bendravimas ir tarpusavio pasitikėjimas. Stovyklų ir užsiėmimų metu skiriama laiko refleksijai – vaikai diskutuoja, dalijasi mintimis ir aptaria patirtis.
Augina savimi pasitikintį žmogų
Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro direktorė S. Karalienė pabrėžė, kad pagrindinis Laisvalaikio centro tikslas – per pilietiškumo ugdymą, kultūros pažinimą ir prevencines veiklas padėti jaunam žmogui augti laimingu bei savimi pasitikinčiu žmogumi.
„Tik laimingas, pasitikintis, kritiškai siekiantis mąstyti žmogus jaučiasi naudingas visuomenei ir geba aplink save sėti pozityvumą“, – sakė S. Karalienė.
Būrelis „Išgyvenimo akademija“ kviečia ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre iš viso veikia 15 įvairių studijų ir būrelių.
Skaistė BUDRYTĖ
Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės praktikantė
A. VALAIČIO nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
