„Klaipėdos rajono energija“: ir geopolitika, ir gamta nešykšti išbandymų
Artėjantis šaltasis sezonas kasmet atneša ne tik vėsesnius orus, bet ir nemažai nerimo dėl šildymo sąskaitų. Šie metai – ne išimtis: prie įprastų pasiruošimo darbų prisideda neprognozuojamos globalios energetikos rinkos, geopolitiniai sukrėtimai ir vis dažnesnės ekstremalios liūtys, tampančios rimtu išbandymu šilumininkams.
Apie atnaujintas šilumos trasas, kovą su potvyniais Priekulėje ir Sendvaryje bei apie tai, ko gyventojams tikėtis šią žiemą, kalbamės su UAB „Klaipėdos rajono energija“ direktoriumi Mariumi ŽILIUMI.
– UAB „Klaipėdos rajono energija“ ne tik tiekia šilumą Vėžaičiams bei rajono įstaigoms, bet ir tvarko paviršines nuotekas, prižiūri aplinką. Kaip sekasi suderinti skirtingas komunalines sritis?
– Tokį platų paslaugų spektrą sėkmingai suvaldyti pavyksta dėl dviejų pagrindinių priežasčių: strateginio darbų planavimo ir mūsų komandos universalumo, sutelktumo. Įmonėje dirba specialistai, kurie geba operatyviai persiorientuoti ir efektyviai dirbti skirtinguose sektoriuose. Kai pasibaigia intensyvus pasiruošimas šildymo sezonui, pajėgas galime nukreipti į aplinkotvarką ar nuotekų tinklų priežiūrą. Šis lankstumas leidžia racionaliai išnaudoti turimus žmogiškuosius išteklius ir užtikrinti, kad Klaipėdos rajonui svarbūs komunaliniai darbai būtų atlikti kokybiškai bei laiku.
– Gyventojai kartais painioja rajono įmonę „Klaipėdos rajono energija“ su uostamiesčio „Klaipėdos energija“, kuri taip pat aptarnauja dalį rajono ir Gargždus. Paaiškinkite trumpai, už kurias rajono vietas ir kokius objektus esate atsakingi jūs?
– Tai iš tiesų dažna painiava dėl panašių pavadinimų. Noriu patikslinti, kad „Klaipėdos rajono energija“ yra visiškai atskira rajono savivaldybės įmonė, o mūsų veiklos geografija ir specifika skiriasi nuo uostamiesčio kolegų. Mes eksploatuojame Vėžaičių miestelio centrinę katilinę ir tiekiame šilumą jos gyventojams. Taip pat esame atsakingi už didžiąją dalį Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančių objektų visame rajone – šildome mokyklas, vaikų darželius, seniūnijų pastatus, kultūros centrus ir kitas biudžetines įstaigas.
– Vasarą buvo intensyvus metas energetikams. Kokius pagrindinius katilinių ar trasų atnaujinimo darbus atlikote ruošdamiesi artėjančiam šildymo sezonui?
– Taip, vasara energetikams yra pats darbymetis, nes būtent tada klojami pamatai sklandžiam žiemos sezonui. Šiemet atlikome nemažai svarbių infrastruktūros atnaujinimo darbų. Vienas didesnių projektų – visiškai pakeista šilumos trasa Veiviržėnų darželyje, o tai užtikrins patikimesnį ir efektyvesnį šilumos tiekimą mažiesiems rajono gyventojams. Be to, atlikome profilaktinio remonto, modernizavimo ir pasiruošimo darbus dar penkiose rajone esančiose katilinėse. Visi suplanuoti techniniai pasirengimo etapai buvo įgyvendinti sėkmingai.
– Šilumos kainos vartotojams visuomet yra jautriausia tema. Ko rajono gyventojai ir įstaigos gali tikėtis šį rudenį bei žiemą – ar pavyks išlaikyti stabilius tarifus?
– Puikiai suprantame, kad tai gyventojams yra pats jautriausias klausimas. Visgi šiandieninėje situacijoje nė vienas ekspertas negalėtų tiksliai prognozuoti, kokios bus suskystintų ir gamtinių dujų kainos po dviejų ar trijų mėnesių. Mes esame tiesiogiai priklausomi nuo globalių energetinių išteklių biržų. Labai tikimės, kad pasaulinės rinkos išliks stabilesnės, geopolitiniai sukrėtimai taip smarkiai nebeaugins kainų šuolių ir tai leis mums išlaikyti kuo palankesnius tarifus vartotojams. Savo ruožtu darome viską, ką galime, optimizuodami įmonės vidines sąnaudas.
– Jūsų bendrovė Vėžaičiuose eksploatuoja dujų katilinę. Ar svarstomi planai ar investicijos ateityje pereiti prie dar tvaresnių, atsinaujinančių energijos išteklių (pvz., biokuro, saulės energijos, šilumos siurblių)?
– Šioje įmonėje dirbu jau šeštus metus ir galiu patikinti, kad alternatyvių bei tvaresnių energijos šaltinių klausimas pas mus yra svarstomas nuolat. Tačiau turime išlikti realistai ir skaičiuoti finansiškai. Šiuo metu technologinės investicijos į tokio masto objektų perėjimą prie atsinaujinančios energetikos yra milžiniškos. Jei jas įgyvendintume dabar, mokesčiai už šilumą gyventojams ne tik nesumažėtų, bet atvirkščiai – drastiškai išaugtų dėl būtinybės atpirkti investicinius projektus. Žengiame tvarumo keliu, tačiau turime išlaikyti balansą, kad tai netaptų nepakeliama finansine našta vartotojams.
– Prieš kurį laiką įsidiegėte tarptautinę aplinkos saugos sistemą. Kokią realią naudą tai duoda rajono gyventojams ir pačios bendrovės efektyvumui?
– Įdiegtas tarptautinis ISO 14001 aplinkosauginis standartas pirmiausia griežtai reglamentuoja vidinius įmonės procesus ir naudojamas medžiagas, skatindamas mus dirbti efektyviau ir ekologiškiau. Gyventojai tiesioginę naudą pajunta per didesnį paslaugų efektyvumą ir mažesnę taršą. Kaip pavyzdį galiu paminėti mūsų diegiamą nuotolinį atskirų katilinių valdymą. Dabar daugelį parametrų galime stebėti ir reguliuoti ekranuose, todėl specialistams nebereikia fiziškai automobiliu vykti į tolimas katilines vien dėl profilaktinio patikrinimo. Taip reikšmingai mažiname degalų sąnaudas, CO2 emisiją ir taupome įmonės lėšas.
– Rajone administruojate paviršinių nuotekų tinklus. Pastarųjų metų vasaros ir rudens liūtys visoje Lietuvoje kelia daug problemų. Kurios Klaipėdos rajono vietos dėl nuotekų yra problemiškiausios ir kaip sprendžiate jų užliejimo rizikas?
– Tai plataus, valstybinio lygio problema, ypač aktuali keliems Vakarų Lietuvos rajonams. Su didesniais ar mažesniais potvyniais susiduria beveik visos Klaipėdos rajono seniūnijos, tačiau pati sudėtingiausia situacija išlieka Priekulės seniūnijoje. Potvynių metu ten užliejami keliai, kyla reali grėsmė ne tik žmonių turtui, bet ir jų saugumui. Mes, reaguodami į situaciją, valome sankasas, įrengiame pralaidas, kad vandens srovės neardytų kelių infrastruktūros.
Kita labai problemiška zona – stipriai urbanizuotos teritorijos, pavyzdžiui, Sendvario seniūnija. Čia, mano vertinimu, susiduriame su per daug sparčios gyvenamųjų namų kvartalų plėtros pasekmėmis. Kasmet išdygsta ištisi nauji kvartalai, o inžinerinė infrastruktūra – ypač lietaus vandens nuvedimas – tiesiog nespėja paskui tokius tempus. Ir tai yra ne savivaldos, o pačių vystytojų bei verslininkų atsakomybės klausimas. Noras kuo greičiau pastatyti ir parduoti būstus dažnai nusveria kokybišką lietaus nuvedimo projektų išpildymą. Prognozuoju, kad ši problema ateityje tik didės, nes nereguliuojama plėtra ir kietųjų dangų daugėjimas lemia tai, kad vanduo nebegali susigerti į gruntą ir masiškai plūsta į kanalus, upelius bei upes, sukeldamas rizikas.
– Teikiate ir žolės pjovimo, kelių laistymo paslaugas. Ar šios papildomos veiklos padeda įmonei finansiškai išsilaikyti ir uždirbti papildomų pajamų, kurias vėliau investuojate į šilumos tinklus?
– Šios komercinės paslaugos yra puiki pagalba rajono bendruomenei ir seniūnijoms, tačiau žvelgiant iš finansinės pusės – stebuklų nėra. Esant dabartinėms kuro, technikos priežiūros ir darbo jėgos kainoms, šis papildomas komunalinis sektorius sugeba išlaikyti tik pats save. Uždirbti tokių pelnų, kuriuos galėtume nukreipti į milžiniškų investicijų reikalaujančius šilumos tinklus, deja, nepavyksta. Pagrindinė nauda ta, kad visiškai įdarbiname savo techniką bei žmones ne šildymo sezono metu.
– Kokius didžiausius iššūkius ar strateginius projektus matote artimiausių kelerių metų perspektyvoje?
– Atvirai pasakius, šiandien yra labai sunku projektuoti strateginius planus dvejų metų perspektyvai, kai rinkoje situacija gali kardinaliai pasikeisti vos per du mėnesius. Kol nenurims bendras pasaulinis geopolitinis fonas, energetikos išteklių rinkos išliks karštos ir sunkiai prognozuojamos, planuoti didžiulius strateginius lūžius yra labai rizikinga. Šiuo metu mūsų pagrindinė strategija – maksimalus stabilumas, operatyvus reagavimas į pokyčius ir patikimo šilumos tiekimo užtikrinimas rajono gyventojams čia ir dabar.
– Ką patartumėte savo klientams artėjančio šildymo sezono proga?
– Pats esu Klaipėdos rajono gyventojas ir savo namus šildau elektra, tad puikiai suprantu visas vartotojų baimes. Mano patarimas sau ir kitiems rajono gyventojams būtų tiesiog psichologiškai nusiteikti, kad šildymo sąskaitos šį sezoną gali būti šiek tiek didesnės nei pernai. Tikslių skaičių šiandien nežino niekas. Giliai viduje labai noriu tikėti, kad pasaulyje pagaliau įsivyraus taika ir ramybė, o tai automatiškai stabilizuotų kuro kainas bei sumažintų naštą vartotojams. Artėjant žiemai visiems rajono gyventojams linkiu tiesiog palankesnių orų: kad žiema nebūtų tokia rūsti kaip pernai.
Kalbėjosi
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
