Kokia vaga, tokia ir daga: Doviluose nuskambėjo „Lažupio“ brandos šventė
Klaipėdos rajono etninės kultūros centre bendrystės šilumą skleidusi Dagos šventė šiemet tapo ypatingu kultūriniu įvykiu. Tradicinis rudens subuvimas buvo skirtas ne tik žemės ūkio darbų pabaigtuvėms, bet ir iškiliam jubiliejui – folkloro ansamblio „Lažupis“ veiklos 40-mečiui paminėti. Šventė prasidėjo simboline apeiga, sujungusia gamtos virsmą, žmogaus gyvenimo ciklą ir keturis dešimtmečius Doviluose gyvuojančią tradiciją.
Metas sustoti ir padėkoti
Baltų kultūroje žodis „daga“ reiškia brandą, sudygusius žiemkenčių daigus bei patį derlių. Senolių išmintis sako: „Kokia vaga, tokia ir daga“, o tai tiesiogiai atspindi ir kultūrinį įdirbį – ką pasėji vietos bendruomenės širdyje, tą vėliau renki kaip dvasinį derlių. Etnografiškai Dagos diena (vėliau sutapatinta su Mykolinėmis) žymi laiką, kai grūdas jau pasėtas po žeme ir pradeda leisti šaknis naujam gyvenimui. Tai metas, kai visi lauko darbai ir bulviakasis privalo būti baigti, o žemdirbystės įrankiai padedami į šalį. Svarbiausia šios šventės prasmė – sustoti, atsigręžti atgal, įvertinti nuveiktus darbus ir padėkoti Žemynai už pilnus aruodus. Pagrindiniai Dagos simboliai – ant stalo karaliaujantis šviežios duonos kepalas, simbolizuojantis pastangas bei gyvenimo ratą, taip pat ugnis, kuri po rudens lygės vėl iškilmingai uždegama patalpose. Krašte, kur pinasi Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos tradicijos, ši šventė nuo seno suburdavo žmones bendram stalui, dainai ir ateities spėjimams.
Būtent šioje prasmingoje rudens brandos šviesoje savo 40-ąjį gimtadienį pasitiko folkloro ansamblis „Lažupis“, įkurtas dar 1986 metais. Keturiasdešimt metų kolektyvui – tai nuolatinis judėjimas ir gyvoji atmintis, jungianti kelias kartas.
Solidi ansamblio veikla
Šventinį vakarą nuo 2022-ųjų „Lažupiui“ vadovaujanti Monika Norgėlienė pakvietė žiūrovus į laiko kelionę per skirtingus ansamblio gyvavimo tarpsnius – nuo pirmųjų žingsnių iki šiandienos brandos. Šventėje negalėjusi dalyvauti ansamblio įkūrėja ir ilgametė vadovė Lilija Kerpienė atsiuntė nuoširdų ir jautrų sveikinimo laišką, kuris tapo vienu gražiausių renginio akcentų, sukūrusių stiprų dvasinį ryšį tarp kolektyvo praeities ir dabarties.
L. Kerpienės vardas yra neatsiejamas nuo Dovilų etnokultūrinio identiteto. Buvusi ilgametė Dovilų etninės kultūros centro direktorė ir etninės kultūros puoselėtoja vietos bendruomenei paliko prasmingą pėdsaką. Ji inicijavo ir išvystė etnokultūrinę veiklą bei tradicines šventes Doviluose, surengė etnografinių ekspedicijų, fiksavusių nykstančius krašto papročius. Jos vadovaujamas „Lažupis“ parengė itin vertingas folkloro programas, tokias kaip „Rugio kelias“ ar „Lino kelias“, bei unikalius spektaklius „Žemaitiškos vestuvės“ bei „Pamario žemaičių krikštynos“. Šiomis didelėmis pastangomis tuometinis Dovilų etninės kultūros centras Kultūros ministerijos netgi buvo pripažintas geriausiu metų kultūros centru šalyje. Už išskirtinius darbus puoselėjant Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos kultūrą L. Kerpienei suteiktas iškilus Gargždų miesto garbės pilietės vardas.
Šiandien 27 narius vienijantis „Lažupis“ yra išskirtinis reiškinys: veikdamas Mažojoje Lietuvoje, jis išlaiko ir puoselėja stiprią žemaičių folkloro kryptį, o jo narių kraitėje – ne tik dainos, bet ir kulinarinio paveldo bei tradicinių amatų žinios, dalyvavimas Lietuvos dainų šventėse, festivaliuose, konkursuose, bendrystė su užsienio kolektyvais ir kt.
Pasveikino bičiulių būrys
Šventinį vakarą jubiliejaus proga „Lažupio“ kolektyvą sveikinusi Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė išreiškė nuoširdžią Savivaldybės padėką už keturis dešimtmečius nenuilstamai saugomą etninį identitetą: „Keturi „Lažupio“ dešimtmečiai – tai neįkainojamas indėlis į mūsų rajono kultūrinį gyvenimą, o Doviluose užaugintos kelios ansambliečių kartos įrodo, kad etninė kultūra čia turi gilias šaknis ir ateitį. Ačiū jums, kad savo dainomis ir kūrybiškais darbais pildote mūsų krašto kultūros kraitį ir dovanojate bendruomenei tiek šiltų, gerų emocijų.“
Prie gražių linkėjimų prisidėjo ir rajono Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, Tarybos narys Antanas Skiotys, Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė ir kiti renginio svečiai.
Sukakties proga „Lažupį“ dainomis, šokiais, pasakojimais, muzika bei šiltais linkėjimais pasveikino ir gausus būrys bičiulių – kiti rajono folkloro kolektyvai. Šventės dalyvių širdis džiugino Gargždų kultūros centro Kvietinių skyriaus ansamblis „Kvėitys“, Gargždų KC ansamblis „Cyrulelis“, Priekulės meno ir kultūros centro ansamblis „Vėlingis“, Kretingalės KC Girkalių skyriaus ansamblis „Žiogupis“ bei Klaipėdos rajono etninės kultūros centro ansamblis „Aisė“, kapela „Dovilai“ ir etnologas Jonas Kavaliauskas su jaunąja kanklininke Ema.
Ši dviguba šventė dar kartą įrodė, kad Doviluose pasėta kultūros vaga per keturis dešimtmečius subrandino neįkainojamą ir gyvybingą dagą, kuri sėkmingai perduodama ateities kartoms.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
