Prezidentūroje apdovanotos savivaldybės už lyderystę švietime
Prezidentūroje įteikti pirmojo Savivaldybių švietimo lyderystės indekso apdovanojimai. Organizacijos „Švietimas #1“ ir Prezidentūros inicijuotas indeksas savivaldybes vertina pagal 43 rodiklius, apimančius strateginę lyderystę ir valdymą, mokinių įtrauktį ir gerovę, pedagoginį personalą bei ugdymo pasiekimus. Apdovanotos ir trys savivaldybės, išsiskyrusios konkrečiomis jau veikiančiomis praktikomis: pagalba kiekvieno vaiko pažangai, emocinės aplinkos stiprinimu ir švietimo inovacijomis.
Savivaldybių švietimo lyderystės indeksu siekiama pirmą kartą įvertinti savivaldybių indėlį ir lyderystę priimant sprendimus, gerinančius mokyklų veiklą, kiekvieno vaiko pažangą ir bendrą švietimo kokybę.
„Mūsų švietimo sėkmę pirmiausia lemia drąsūs sprendimai, bendruomenių susitelkimas ir nuosekli lyderystė, atsiremianti į pasitikėjimą. Būtent pasitikėjimas gali bendram darbui suburti ne tik valstybės ir savivaldos institucijas, bet taip pat ir mokyklas, jų vadovus, mokytojus. Manau, jis būtinas, kad užtikrintume lygias – vienodai geras – galimybes kiekvienam Lietuvos vaikui“, – sveikindamas forumą sakė šalies vadovas.
Taisyklės tos pačios, bet sąlygos vaikams skirtingos
Bendras švietimo taisykles nustato valstybė, tačiau daugelis sprendimų, kuriuos kasdien pajunta mokyklos, mokytojai ir vaikai, priimami savivaldybėse.
„Nacionalinis lygmuo nustato žaidimo taisykles, tačiau savivaldybė sprendžia, kaip jos veiks konkrečioje mokykloje. Ji samdo mokyklų vadovus, valdo infrastruktūrą, paskirsto dalį išteklių, gali papildomai investuoti į mokytojų pritraukimą ar pagalbą vaikams. Todėl net ir veikdamos pagal tas pačias nacionalines taisykles savivaldybės vaikams gali sukurti labai skirtingas sąlygas mokytis. Būtent šiuos skirtumus ir norėjome pamatyti“, – sako „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas Rytis Laurinavičius.
Didžiausią indekso balo dalį (80 proc.) sudaro sritys, kuriose savivaldybių sprendimai turi didžiausią įtaką – švietimo valdymas, mokinių įtrauktis ir gerovė bei mokytojų darbo sąlygos. Mokinių pasiekimams tenka penktadalis bendro vertinimo. Vertinant mokinių pasiekimus atsižvelgiama ir į savivaldybės socialines bei ekonomines sąlygas – šeimų pajamas ir nedarbą, kurie taip pat turi įtakos vaikų rezultatams, bet kurių savivaldybė per trumpą laiką pakeisti negali.
„Todėl indekse didesnis svoris tenka ne galutiniems mokinių pasiekimams, o tiems sprendimams, kurie parodo savivaldybės lyderystę. Tai leidžia pamatyti savivaldybių stiprybes skirtingose srityse ir suteikia galimybę mokytis vieniems iš kitų pritaikant geriausias praktikas nacionaliniu mastu“, – sako „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė.
Lyderių bendras bruožas – stipri vadyba
Pirmąją vietą užėmė Tauragės rajono savivaldybė, surinkusi 79,2 balo. Ji pasiekė aukščiausią rezultatą šalyje strateginės lyderystės ir valdymo srityje. Tauragė ypač išsiskiria verslumo ugdymu ir pirmauja pagal mokinių dalyvavimą verslumo programose. Savivaldybė taip pat yra tarp vos kelių šalyje, kur mokiniams siūlomos tarptautinės ugdymo programos, o jos mokyklose dirba viena didžiausių aukštos kvalifikacijos mokytojų dalių Lietuvoje.
Antrąją vietą užėmė Šiaulių miesto savivaldybė, surinkusi 78,8 balo. Šiauliai ypač išsiskiria darbu su mokytojais – pedagogai čia itin aktyviai dalyvauja tarptautinėse mainų programose, o pedagoginio personalo srityje savivaldybė yra tarp stipriausių šalyje. Miestas taip pat išsiskiria aukštais švietimo pagalbos ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimo neformaliajame ugdyme rodikliais.
Trečiąją vietą užėmė Lazdijų rajono savivaldybė, surinkusi 78,1 balo. Lazdijai pasiekė aukščiausią rezultatą ugdymo pasiekimų kategorijoje ir antrą – mokinių įtraukties bei gerovės srityje. Savivaldybė taip pat pirmauja pagal mokinių dalyvavimą neformaliajame ugdyme ir yra viena daugiausiai lėšų švietimo pagalbai vienam mokiniui skiriančių savivaldybių.
Į pirmąjį penketuką taip pat pateko Jonavos rajono ir Kauno miesto savivaldybės. Jonava pirmauja Lietuvoje pagal pedagogų kvalifikacijos tobulinimo aktyvumą – kursuose dalyvavo beveik pusė rajono pedagogų. Kaunas išsiskiria mokinių pasiekimais – čia užfiksuoti geriausi šalyje PUPP rezultatai ir vieni aukščiausių 4 bei 8 klasių matematikos NMPP rezultatų.
Nors lyderių stiprybės skirtingos, jas sieja stiprus švietimo valdymas. Visos pirmojo penketuko savivaldybės šioje srityje surinko daugiau nei 75 balus ir viešai skelbia savo švietimo pažangos ataskaitas, nors tai daro tik maždaug pusė šalies savivaldybių.
Indekse taip pat matyti, kad savivaldybių stiprybės labai skirtingos: net 12 savivaldybių vienoje iš keturių vertinamų sričių patenka tarp dešimties geriausių, o kitoje – tarp dešimties silpniausių.
„Viena savivaldybė gali būti labai stipri dirbdama su mokytojais, kita – kurdama daugiau galimybių vaikams ar organizuodama pagalbą. Savivaldybių stiprybės labai skirtingos, jas įvardiję galime skatinti dalijimąsi gerąją patirtimi. Jei jie pasiteisino vienur, verta žiūrėti, ar gali veikti ir kitur“, – sako L. Tilvytė.
Apdovanojo ir už išskirtinius sprendimus
Greta bendro indekso įteiktos trys specialiosios nominacijos už konkrečius savivaldybių sprendimus.
Nominacija „Kiekvieno vaiko pažanga“ skirta Panevėžio miesto savivaldybei. Pasibaigus nacionaliniam „Atvirų klasių“ projektui, savivaldybė nuo 2025 m. rugsėjo savo biudžeto lėšomis finansuoja antrųjų mokytojų pareigybes aštuoniose mokyklose. Taip mokiniai pradinėse klasėse gali sulaukti daugiau pagalbos pamokų metu, o mokytojai – galimybių dirbti pagal skirtingus vaikų poreikius.
Už emocinės aplinkos gerinimą apdovanotas Ukmergės rajonas. Čia penktokams ir devintokams, kurie pradeda mokytis naujai suformuotose klasėse, organizuojami komandos formavimo užsiėmimai. Jie padeda vaikams greičiau susipažinti, lengviau įsilieti į naują klasę ir nuo pat pradžių kurti geresnį tarpusavio ryšį.
„Švietimo inovacijų“ nominacija skirta Pasvalio rajono savivaldybei, kurioje sukurtas dronų klasių tinklas, apimantis beveik visas rajono bendrojo ugdymo mokyklas. Taip mokiniai visame rajone gali susipažinti su technologijomis, kurios šiandien svarbios ne tik inžinerijai ar verslui, bet ir šalies saugumui.
„Bendras balas ne visada parodo stipriausią savivaldybės sprendimą. Kartais lyderystė geriausiai matyti labai konkrečioje srityje – kai savivaldybė pati imasi atsakomybės, išbando sprendimą ir pasirūpina, kad jis veiktų ne vien kaip trumpalaikė iniciatyva. Tokius pavyzdžius norime padaryti matomus ir kitoms savivaldybėms“, – sako L. Tilvytė.
Indeksą sudaro 43 rodikliai keturiose srityse. Duomenys surinkti iš nacionalinių duomenų bazių ir pačių savivaldybių atsakymų, o rodiklius bei jų svorius nustatė ekspertų grupė. Papildomoje apklausoje dalyvavo visos 60 Lietuvos savivaldybių. Nė viena savivaldybė nesurinko maksimalaus 100 balų rezultato. Savivaldybių švietimo lyderystės indeksas – pirmasis siekis Lietuvoje sistemingai vertinti savivaldybių pastangas kurti geresnes sąlygas mokykloms, mokytojams ir vaikams. Savivaldybių vertinimą pagal šį indeksą planuojama tęsti ir kitais metais.
Pranešimas žiniasklaidai
