Vėžaičių kapinių istoriją sujungė kalviška tvora

Dalį Vėžaičių kapinių apjuosė dekoratyvi kalvių nukalta tvora. Vėžaičių seniūnijos seniūnas Rolandas Bernotas patenkintas, kad rajono Savivaldybė iš specialiosios pogramos kapinių priežiūrai skyrė 20 tūkst. eurų, o rangovas UAB „Midama“ suspėjo iki Visų Šventųjų tvorą sumeistrauti ir pastatyti.

Amatininkai nudžiugino kūrybiškumu
Nauja metalinė, su dekoratyviniais kalviškais pagražinimais apie 150 metrų ilgio tvora sujungė naująsias ir senąsias Vėžaičių kapines. Pasak seniūno R. Bernoto, reikėjo keisti dar sovietmečiu statytą tvorą su griūvančiais stulpeliais. „Vartai buvo pakeisti anksčiau, prie jų reikėjo taikyti ir tvoros stilių, – kalbėjo seniūnas. – Projekte (specifikacijoje) nebuvo numatyta kalviškų pagražinimų, tačiau su geranorišku bendrovės „Midama“ vadovu Simonu Laugaliu pavyko susitarti. Pastatyti tvorą padėjo mūsų seniūnijos darbininkai, parapijos klebonas Viktoras Daujotis davė akmenų stulpeliams atnaujinti, – atskleidė R. Bernotas. – Pernai ši bendrovė už seniūnijos lėšas pakeitė trijų šulinių kapinėse supuvusią apdailą. Dabar jie tapo patraukliais mažosios architektūros objektais. Smagu, kad ir tai padarė kūrybiškai – šie kalviai ne tik pelno siekia, bet stengiasi sukurti gražų daiktą. Esu dėkingas kalviams už meniškumą, džiuginantį visus.“ Tvarka kapinėse rūpinasi aplinkos tvarkytoja Lina Mažrimienė.
Kapinėse apsilankęs Seimo narys Alvydas Mockus pagyrė gražią tvorą ir paragino „vertinti tai, ką turime.“
Seniūnas kalbėjo, jog darbų čia dar yra – aptverti likusią kapinių dalį, sutvarkyti automobilių stovėjimo aikštelę.
Nuo mažažemių iki grafų
Senųjų kapinių teritorijoje stūksantis galingas ąžuolas byloja, kad jų istorijos pradžia daugiau nei prieš šimtmetį prasidėjusi. Amžinojo poilsio čia atgulė daug gyventojų kartų. Yra metalinių išraitytų kryžių, kapaviečių su betoniniais apsamanojusiais antkapiais, kurie buvo populiarūs sovietmečiu. Ir vienišas, nuo laiko ir oro sąlygų trešti pradėjęs medinis kryžius. „Šiose Vėžaičių kaimo kapinėse laidojo vargingesnius žmones, mažažemius, nelaimėlius, vaikelius. Bedieviams, savo valia mirusiesiems kampelį rasdavo patvoryje, – dėstė čia sutikta vėžaitiškė Albina Kapočienė, tvarkiusi savo senolio, mirusio 1929 metais, kapą. – Poniškesnius žmones lydėjo į Gargždų kapines.“
Artimųjų ir pažįstamų žmonių kapus aplankyti atvykusi senjorė Birutė Kubelskienė, gimusi Vėžaičiuose, bet įsikūrusi uostamiestyje, antrino, jog turtingesnių nelaidojo šiose kapinėse, bet vežė į Gargždus, nes ten buvusios prestižinės kapinės. „Apie tai man pasakojo artimieji. Mano tėvas Lomsargis, buvęs savanoris, kovotojas už Lietuvos laisvę, gavo žemės Vėžaičiuose, netoli šių kapinių stovėjo mūsų troba, bet okupavę rusai viską nusiaubė, – atskleidė pašnekovė. – Sovietmečiu daug kas pasikeitė. Čia atvežiau palaidoti savo tėvus, nes man patinka ši vieta, gyvena daug pažįstamų, patogus susisiekimas.“
Šioje kapinių teritorijoje palaidoti ir grafų Volmerių palaikai, perkelti iš suniokotos dvaro koplyčios. Kapavietė apjuosta lauko akmenimis. Ir kuklus užrašas akmenyje, kad čia Volmerių palaikai. Seniūnas R. Bernotas patikino, jog numatyta grafų atminimą įamžinti gražiai sutvarkant kapavietę. „Čia lankėsi komisija – etnografai, istorikai ir tarėsi, kaip tai padaryti. Jau ruošiamas projektas“, – atskleidė seniūnas.
Kolumbariumai nepopuliarūs
Prieš 6 metus pastatytame kolumbariume iš 36 vietų užimtos tik dvi. „Kaimo žmonės laikosi tradicijų, veikia ir prietarai – nesirenka kolumbariumo, nors iki šiol tai buvo nemokamai. Palaikus urnose laidoja kapavietėse“, – kalbėjo R. Bernotas.
Šiame amžiuje Vėžaičių kapinės ne tik išsiplėtė, bet atspindi vyraujančią madą. Labiausiai tai atsiskleidžia naujausioje dalyje. Buvusiai seniūnijos socialinei darbuotojai Stanislavai Grykšienei teko laidoti ne vieną gyventoją, todėl pastebėjusi, jog kapinių teritorija šlapia, iškasus duobę, sunkiasi vanduo. Todėl naujų kapinių teritorija buvo paaukštinta atvežus ir užpylus žemių. Čia suformuotos naujoviškos, atliepiančios šiandieninę madą, kapinės, stebinančios savo tvarka. Įrengti laipteliai, tarp kapaviečių – lygūs, tiesūs takai, išgrįsti vienodomis trinkelėmis, netgi antkapiniai paminklai panašaus stiliaus.
Pasak vėžaitiškių, ši prabangi mirusiųjų sala sukurta vietos verslininkui palaidojus savo jauną dukrą. Iš skausmo ir begalinės meilės jis pradėjo puoselėti kapavietę, aplinkui išklojo trinkelėmis. Pradėjo kalbinti ir kitų kapaviečių savininkus, kad įsijungtų ir taip pat tvarkytų. Šie neatsisakė – atsirado išskirtinė kapinių erdvė. „Visa tai už savo lėšas susitarę padarė žmonės“, – patikino seniūnas.
S. Grykšienė kalbėjo, jog ne visi vėžaitiškiai savo artimuosius laidoja šiose kapinėse. „Vieni išveža į Gargždus, kiti priešingai – atveža iš ten ar Klaipėdos. Tai – žmonių pasirinkimas“, – sakė ji.
Virginija LAPIENĖ

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas