Dirbtinio intelekto sukurti raštai užplūdo ir savivaldybes
Keturių penkių puslapių skundas dėl elementariausios problemos, pavyzdžiui, esą per arti sodybos ribos kaimynas susodino krūmus, atrodo išsamus ir solidus. Pastaruoju metu tokius gyventojų raštus su gausybe cituojamų teisės aktų jau įprasta gauti valstybės institucijose. Įvairiausi skundai anksčiau apsiribodavo keliasdešimčia sakinių, o dabar atrodo tarsi burtų lazdelei mostelėjus labai stipriai išaugo gyventojų teisinis raštingumas. Tačiau iš tiesų burtų lazdelę rašant įvairius raštus pastaruoju metu dažniausiai atstoja net ne teisininkų, o dirbtinio intelekto (DI) pagalba. Kartais įstatymų citavimas toli gražu prasilenkia su tikrais teisės aktais, tačiau ir į tokį DI sugeneruotą raštą valstybės institucijoms privalu atsakyti.
Dirbtinio intelekto sukurtų raštų antplūdį pastebi ir Klaipėdos rajono savivaldybė.
Algoritmas kartais išgalvoja įstatymus
„Viešojo administravimo įstatymas nereikalauja, kad žmogus kreipimąsi parašytų savo ranka ar savais žodžiais. Šiuo požiūriu dirbtinis intelektas yra toks pat įrankis kaip teksto redaktorius ar advokatas. Vien tai, kad dokumentą parengė algoritmas, nesuteikia institucijai teisės jo ignoruoti“, – sako advokatas Mindaugas Civilka. Jo teigimu, problema atsiranda tada, kai DI leidžia per kelias minutes sugeneruoti dešimtis ar net šimtus iš esmės tapačių skundų.
„Praktikoje matome atvejų, kai žmonės siunčia daugybę beveik identiškų kreipimųsi, remiasi neegzistuojančiais teisės aktų straipsniais ar išgalvota teismų praktika, o kartais apskritai kreipiasi ne dėl pažeistos teisės, o kaip protesto formos. Tokie dokumentai reikalauja daug laiko, nors realios naudos nesukuria“, – teigia jis.
Anot eksperto, viena didžiausių problemų tampa vadinamosios DI haliucinacijos – situacijos, kai algoritmas išgalvoja teisės aktų straipsnius, teismų praktiką ar kitą informaciją, kurios žmogus prieš siųsdamas kreipimąsi net nepatikrina.
Ekspertų nuomone, DI greičiausiai tik dar labiau didins gyventojų galimybes kreiptis į valstybės institucijas. Todėl svarbiausias klausimas šiandien yra ne tai, kaip apriboti technologijas, o kaip prie jų prisitaikyti taip, kad jos padėtų tiek žmonėms, tiek pačioms institucijoms.
Institucijoms nepalieka pasirinkimo
Klaipėdos rajono savivaldybė kaip ir kitos viešojo sektoriaus institucijos vis dažniau pastebi šią naują tendenciją – sparčiai daugėja dirbtinio intelekto sugeneruotų skundų, prašymų ir kitų kreipimųsi. Jie atrodo tvarkingi, argumentuoti, nurodo teisės aktus, tačiau kartu tampa nemenku iššūkiu, nes į kiekvieną tokį kreipimąsi privaloma atsakyti.
Pasak rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus Jevgenijaus Bardausko, pastaruoju metu sulaukia tikrai nemažai dirbtinio intelekto sugeneruotų užklausų. „Ir tai išties jau darosi problema. Visų pirma todėl, kad dažnu atveju yra cituojami neegzistuojantys teisės aktai, t. y. dirbtinis intelektas haliucinuoja. Taip pat užklausos yra labai smarkiai detalizuotos, išpūstas klausimų skaičius. Pavyzdžiui, vienas klausimas yra paklausiamas keturiais skirtingais būdais arba jis nepagrįstai išskaidomas, nors į visus klausimus iš esmės atsako vienas ir tas pats atsakymas. Dirbtinis intelektas taip pat ne visuomet teisingai interpretuoja teisės aktus, o stengiasi įtikti paklausėjui“, – pastebi J. Bardauskas.

Advokatas M. Civilka atkreipia dėmesį, kad galiojanti tvarka institucijoms beveik nepalieka pasirinkimo. Net ir labai ilgi, painūs ar nepagrįsti kreipimaisi turi būti nagrinėjami, o prireikus – prašoma juos tikslinti. Dėl to vienas neaiškus skundas gali virsti keliomis administracinėmis procedūromis, o kitų gyventojų klausimai lieka laukti eilėje. „Taip susidaro situacija, kai formaliai laikomasi gero administravimo principo, tačiau praktiškai jis pradeda veikti priešingai – vis mažiau laiko lieka tiems žmonėms, kuriems pagalbos iš tiesų reikia“, – sako M. Civilka.
Atima daugybę laiko
Ekspertų nuomonę patvirtina rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus J. Bardausko patirtis. „Administracinė našta yra tikrai išaugusi, gauname klausimų ir reikalavimų, kurie užima po 5–6 puslapius, dažnai klausimai užduodami tokie platūs ir apie viską, kad į juos atsakymus kartu rengia 3–4 Savivaldybės skyriai vienu metu. Tad faktas, kad tai atima daugybę laiko, kurį būtų galima skirti projektams ir kitiems darbams“, – atkreipia dėmesį J. Bardauskas.
Tuo metu advokatas M. Civilka mano, kad reikės keisti ir pačias procedūras. Anot jo, institucijoms reikėtų aiškiau apibrėžti kreipimųsi formas, naudoti struktūruotus elektroninius šablonus, sudaryti galimybę jungti tapačius skundus ir numatyti aiškesnes pasekmes akivaizdaus piktnaudžiavimo atvejais.
Nors DI gali būti puikus pagalbininkas, galutinė atsakomybė visada tenka pačiam žmogui. „Parašas po DI sugeneruotu tekstu galioja lygiai taip pat, kaip ir po bet kuriuo kitu dokumentu. Algoritmas neprisiima atsakomybės už jo turinį – ją prisiima pats pasirašantis asmuo“, – pabrėžia technologijų teisės ekspertas.
Todėl prieš siunčiant skundą ar prašymą jis pataria įsitikinti, kad visi jame nurodyti faktai ir teisės aktai yra teisingi, tekstas nėra perteklinis, o kreipimasis siunčiamas būtent tai institucijai, kuri turi kompetenciją spręsti konkretų klausimą.
Raštų srautai auga
Gyventojų raštų dėl įvairiausių klausimų Klaipėdos rajono savivaldybei skaičius kasmet auga. 2023 m. jų užregistruota 3 275, 2024 m. – 3 435, 2025 m. – 4 894, o 2026 m. iki lapkričio mėn. jau gauti 4 257 raštai/prašymai. Ir tai yra registruoti paklausimai, gyventojai užklausas el. paštu siunčia ir tiesiogiai specialistams, ir vadovams, į kuriuos taip pat atsakoma, bet jie neatsispindi šioje statistikoje.
„Kol kas su dirbtinio intelekto sugeneruotomis užklausomis elgiamasi taip, kaip ir su kitomis gautomis užklausomis. Jos nagrinėjamos teisės aktų nustatyta tvarka, nes siuntėjas bet kokiu atveju yra tikras asmuo ir jis laukia atsakymo“, – paaiškina rajono Savivaldybės administracijos direktorius J. Bardauskas.
Jis akcentuoja, kad atsakydama gyventojams į klausimus Savivaldybė vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Klaipėdos rajono gyventojai Savivaldybės internetinėje svetainėje savo nuomonę išsakyti gali užpildę „Asmenų aptarnavimo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje kokybės vertinimo anketą“. Ji nuolat prieinama bei pasiūloma užpildyti kiekvienam pareiškėjui, kai jo užklausa registruojama.
Vilija BUTKUVIENĖ















