Tema

Mirtis užsienyje – skausmas ir rūpestis artimiesiems

Uždarbiauti į užsienį dažniausiai išvykstama tuščiomis kišenėmis. Neva jauniems ir sveikiems nieko negali atsitikti. Jei kelionei pinigų šiaip taip sukrapštoma, tai pasirūpinti savo sveikata ir gyvybe pamirštama arba tiesiog taupoma draudimo sąskaita. Iš užsienio artimiesiems atskriejusi žinia apie giminaičio mirtį užgula nepakeliama našta. Kol kūnas pargabenamas gimtojon šalin, patirtą skausmą neretai užgožia biurokratiniai ir finansiniai sunkumai.

Vienintelis išsigelbėjimas – draudimas

Užsienyje mirusių ar žuvusių lietuvių statistiniai duomenys baugina – vien pernai įregistruota beveik keturi šimtai tokių atvejų. Tai tik tie, apie kuriuos informuota Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Neabejotina, jog šitokių įvykių būta kur kas daugiau.

Mėgstama samprotauti, jog nuo likimo nepabėgsi, tačiau atsargumo priemonių imtis nenorima ar paprasčiausiai pamirštama. Pagrindinė visų išvykstančiųjų užsienin pareiga turėtų būti kelionės draudimas ar draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.

Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Dalia Gumuliauskienė informavo, jog jeigu užsienyje miręs ar žuvęs asmuo nebuvo apsidraudęs, jo palaikų pargabenimu ir visų paslaugų apmokėjimu turi pasirūpinti artimieji. Priešingu atveju dokumentus ir pargabenimo formalumus tvarko draudimo kompanija.

Užsienyje mirusių piliečių palaikų parvežimo į Lietuvą tvarką reglamentuoja 2003 metų gegužės 20 dienos Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 618 patvirtintos taisyklės. Taip pat 1994 metais Lietuvos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto patvirtinta higienos norma „Mirusiųjų palaikų parvežimo iš užsienio valstybių į Lietuvą tvarka“.

„Šie teisės aktai nustato, kad palaikus galima parvežti tik pagal tos valstybės nustatytą tvarką ir turint Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos išduotą leidimą mirusiojo palaikus parvežti karste arba urnoje“, – teigė D. Gumuliauskienė. Tiesa, prieš kelerius metus pasikeitus tvarkai ambasadoms nebereikia išduoti leidimų, kad asmens kūnas būtų kremuojamas ir palaikai gabenami urnoje. Todėl daugeliu atvejų apie piliečio mirtį Lietuvos ambasados nesužino. Leidimas reikalingas tik gabenant kūną karste. Kremavimo paslauga pasirenkama ir taupant pinigus. Pastarasis laidojimo būdas daug pigesnis.

Savivaldybės parama – kam ir kaip?

Palaikų pargabenimas iš artimųjų pareikalauja nemenkų pinigų sumų. Neretai jos siekia penkiaženklius skaičius. Dalį išlaidų padengti galima pasinaudojant valstybės finansine parama, kurią skiria savivaldybės. Reikalavimai gauti vienkartines išmokas nustatomi anksčiau minėtų priimtų nutarimų nuostatose.

D. Gumuliauskienė akcentavo, jog parama skiriama visiems besikreipiantiems, tik būtina turėti reikalingus dokumentus. „Palaikų pargabenimo į Lietuvą išlaidos – tai jų parengimas parvežti (laikymas, skrodimas, balzamavimas, kremavimas ir kita), gabenimas karste ar urnoje, dokumentų, susijusių su pargabenimu, sutvarkymas ir kitos būtinos išlaidos. Taigi būtina pateikti šias išlaidas įrodančius dokumentus“, – sakė specialistė.

Ji taip pat informavo, jog išlaidas savivaldybė padengia, jei miręs asmuo nebuvo apsidraudęs arba pagal sutartį tai nebuvo draudiminis įvykis. Į Socialinės paramos skyrių gali kreiptis mirusiojo šeimos nariai: tėvai, sutuoktiniai, vaikai arba artimi giminaičiai. Pagal Civilinį kodeksą – tai broliai, seserys, seneliai.

„Dėl paramos besikreipiančio šeimos nario ar artimo giminaičio pajamos taip pat negali viršyti trijų valstybės remiamų pajamų dydžių – šiuo metu tai yra 1050 litų“, – sakė D. Gumuliauskienė.

Kreipiantis dėl paramos būtina parašyti prašymą, pateikti asmens tapatybės dokumentą, mirties liudijimą, dokumentus, įrodančius mirusiojo piliečio palaikų parvežimo į Lietuvą išlaidas, besikreipiančio asmens ir jo šeimos narių pažymas apie per tris praėjusius mėnesius gautas pajamas.

Patenkinta dešimt prašymų

Suma, skiriama piliečių palaikų parvežimo išlaidoms padengti, neturi viršyti 54 minimalių gyvenimo lygio (MGL) dydžių. Didžiausia tam skiriama suma gali būti 7020 litų. Bendros išlaidos dažnai būna daug didesnės.

Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja D. Gumuliauskienė teigė, jog pirmasis toks atvejis Klaipėdos rajone buvo 2005 metais. Patenkinti visi dešimt iki šiol rašytų prašymų. 2006 metais – 1, 2007 – 5, šiemet – 3. Skirtos išmokos siekė nuo 1193 iki 7020 litų. Maksimali suma skirta šiemet Italijoje nužudytos veiviržėniškės šeimai.

Specialistė teigė tikinti, jog su tokia problema susidūrę asmenys ne visada prašo Savivaldybės paramos. „Visi turėtų žinoti, jog galima tokia pagalba“, – sakė ji.

Specialistė akcentavo, jog į užsienį uždarbiauti išvažiuojantys asmenys turėtų labiau pasirūpinti savo socialinėmis garantijomis. Legalus darbas – pagrindinis būdas jas užsitikrinti.

Išleido didžiules sumas

Apie patirtus sunkumus pargabenant artimųjų palaikus į gimtąją šalį sutiko papasakoti keletas su tuo susidūrusių asmenų.

Priekulės seniūnijoje gyvenanti Bronislava skaudžią žinią apie sūnaus netektį pavasarį gavo iš Ispanijos. Dėl sepsinio šoko, bronchų pneumonijos mirusio vyro palaikai buvo pargabenti į Lietuvą. Septynerius metus apelsinų plantacijose dirbęs lietuvis gimtinėje buvo lankęsis prieš šešerius metus, svečioje šalyje turėjo šeimą.

Moters skaičiavimu, bendros palaikų pargabenimo išlaidos siekė apie 9000 litų. Ji sakė, jog formalumus tvarkyti nebuvo lengva. Kaip tik tuo metu Ispanijoje streikavo policijos darbuotojai, todėl nebuvo galima laiku gauti reikalingos pažymos.

Vėliau, pateikusi būtinus dokumentus, Bronislava iš Klaipėdos rajono savivaldybės gavo 5178 litų vienkartinę išmoką. Finansiškai padėjo ir giminės, kaimynai. „Labai gerai, kad valdžia padeda“, – pagalba džiaugėsi moteris.

Prieš metus tragiškai žuvusio anūko palaikus iš Amerikos parsigabeno jakiškė Stanislava. Kartu su vyru ji vyko į Niujorką. Apie galimą išlaidų kompensavimą ją informavo pažįstami. Buvo skirta 4136 litų išmoka.

„Reikėjo gauti dokumentus, o kol laiškais susirašėme, praėjo trys mėnesiai. Pašalpą gavome tik už lėktuvo bilietus, nes dokumentai iš morgo jau buvo sudeginti“, – pasakojo Stanislava. Kol anūkas amžino poilsio atgulė Laugalių kapinėse, teko išleisti apie 6000 litų. Pinigų skyrė ir anūko, kuris dirbo statybose, darbdavys.

Taupumo sumetimais buvo pasirinktas pigiausias gabenimo būdas – palaikų kremavimas. „Jei būtume vežęsi karste, nebūtų užtekę 10 000 litų. O dabar lėktuvu parsivežėme tik į maišelį įsidėję mažą dėželę“, – skaudžią patirtį prisiminė Stanislava.

Šalyse – savi įstatymai

Daug metų laidojimo paslaugas teikiančiam gargždiškiui verslininkui Sauliui Abarčiui ne kartą buvo patikėta iš užsienio parvežti mirusiųjų palaikus. Pirmą kartą – iš Ispanijos, dar prieš aštuonerius metus. Šiuo tikslu taip pat yra tekę vykti į Ameriką, Italiją, Vokietiją, Lenkiją.

Pasak jo, kiekvienoje šalyje galioja savos taisyklės ir jų privaloma laikytis. „Vienur pakanka įgaliojimo, o kitur reikia nurodyti giminystės ryšius, turėti mirusiojo gimimo liudijimą. Būna, kad dokumentus sutvarkome jau Lietuvoje, ir jau laukia atvažiuojant. Prancūzijoje taisyklės sugriežtintos tiek, kad net reiktų pristatyti standartus atitinkančią mašiną, kurioje būtų gabenami palaikai“, – teigė S. Abartis. Daug kur trukdo ir kalbos barjeras. Pasak jo, nors ambasados ir dabar padeda, jų įdirbis galėtų būti didesnis.

Jolanta VENSKUTĖ