Karčiai pabėgėlių daliai – didesnis rūpestis
Pabėgėlių iš Sirijos, Eritrėjos, Balkanų šalių tema įsisiūbavo tik pastaraisiais mėnesiais, nors migrantų antplūdis Europoje buvo prasidėjęs žymiai anksčiau. Lietuvoje, niekada nepatyrusioje pabėgėlių antplūdžio, netyla aštrios diskusijos. Alyvos į ugningus ginčus įpila pabėgėliams numatomos finansinės paramos dydis, kitos pagalbos priemonės, kurios esančios didesnės nei gauna mūsų varguoliai.
Šia aktualia tema praėjusią savaitę buvo kalbėta Užsienio reikalų ministerijoje (URM) regioninei žiniasklaidai surengtame seminare.
Migracija ne vienadienė
„Pabėgėlių srautas Europos Sąjungoje sparčiai didėja. Ir šis procesas prasidėjo ne šiomis dienomis“, – susitikime akcentavo URM Europos Sąjungos departamento direktorė Rima Plepytė. Ji atkreipė dėmesį, kad pernai sulaukta 282 tūkst. pabėgėlių, nuo šių metų pradžios iki rugsėjo mėnesio antplūdis buvo nepaliaujamas – 710 tūkst., o rugsėjį Europą pasiekė dar 170 tūkst. pabėgėlių. Didžiausią įtampą jaučia ES pasienio valstybės Italija ir Graikija, tranzito problemos teko Vengrijai, Kroatijai. Itin didelę naštą velka priimančios valstybės – Vokietija, Švedija, nes joms tenka pusė ES prieglobsčio prašymų.
Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius. Jų integracijai iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo Europos Komisija už kiekvieną perkeliamą pabėgėlį valstybėms narėms skirs po 6 tūkst. eurų. Lietuvos 2016 m. biudžete pabėgėlių perkėlimui ir jų integracijai numatyta 5,64 mln. eurų.
Jau kitų metų pradžioje į mūsų šalį turėtų atvykti pirmieji 505 prieglobsčio prašytojai iš karo apimtos Sirijos, Eritrėjos ir galbūt kitų pavojingų kraštų. Lietuvos pareigūnai vyks į prieglobsčio prašytojus laikinai priėmusias šalis, vietoje atliks saugumo patikrą ir spręs, ar pirminę atranką perėję asmenys atitinka kriterijus, pagal kuriuos suteikiamas prieglobstis. Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, susitikusio su vietinės žiniasklaidos atstovais, saugumo aspektui bus skiriamas didelis dėmesys, šioje srityje Migracijos departamentas bendradarbiaus su Valstybės saugumo departamentu. Ministras akcentuoja, kad bus nepaprasta, bet būtina atskirti ekonominius migrantus, kurie dažniausiai yra iš Balkanų šalių. Prieglobsčio ir pabėgėlio statuso gali tikėtis tik nuo karo ir persekiojimų bėgantys žmonės iš Irako, Sirijos, Eritrėjos.
Reikės laikytis sąlygų
Į Lietuvą perkelti pabėgėliai, kurių integracija mūsų šalyje numatyta vienerius metus, pirmiausia trims mėnesiams bus apgyvendinti Rukloje, o tik po to savivaldybėse. Šiuo metu vieno prieglobsčio prašytojo išlaikymas Pabėgėlių priėmimo centre kainuoja 618–620 eurų. Dabar Rukloje gyvena 33 žmonės, kuriems suteiktas arba pabėgėlio, arba papildomos apsaugos, arba laikinosios apsaugos statusas. Rugsėjo pradžios duomenimis, Lietuvos savivaldybėse yra integravęsi per 100 asmenų, kurie anksčiau gyveno pabėgėlių priėmimo centre.
Iš Sirijos atvykstantiems asmenims irgi bus suteikiamas vienas iš minėtų statusų. Privaloma sąlyga – lietuvių kalbos mokymasis. Gavę statusą jie negalės per integravimosi metus išvykti į kitą šalį.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjos Eglės Čaplikienės, tik apie trečdalį skiriamos sumos pabėgėliai gautų „į rankas“, nes didesnė pinigų suma skiriama įvairioms integracinėms priemonėms. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kol pabėgėliai yra Rukloje, jiems per mėnesį visoms būtinoms išlaidoms skiriama 71 euras per mėnesį. Pabėgėliams apsigyvenus savivaldybėse, išmokama vienkartinė 456 eurų dydžio pašalpa, o būtinoms reikmėms (būsto nuomai, maistui, drabužiams) skiriama suma vienam asmeniui padidėja iki 265 eurų. Jei šeimoje yra du asmenys, šeimai per mėnesį skiriama 326 eurai, jei trys – 490 eurų. Jei šeimoje daugiau nei trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį skiriama papildoma 61 euro suma.
Kasdienybėje turės kuratorius
Tokios išmokos garantuojamos tik vienerius integracijos metus. Pabėgėliai bus skatinami įsitraukti į darbo rinką ir dirbti, nes vėliau jiems reikės tenkintis tokiomis pat gyvenimo sąlygomis kaip ir kitiems Lietuvos gyventojams.
Po trijų mėnesių adaptacijos Rukloje pabėgėliai turės galimybę apsigyventi Lietuvos savivaldybėse, kurioms administravimui numatyta 15 proc. integracijai skirtų lėšų. Pabėgėliams, visgi dar gerai nemokantiems kalbos ir neperpratusiems šalies gyvenimo būdo, bus skiriama kuruojanti įstaiga. Užsieniečiams integruotis į Lietuvos visuomenę padeda Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir „Caritas“. Tad šių nevyriausybinių organizacijų atstovai kuruos pabėgėlių kasdienybę, padės išsinuomoti butą, įsigyti būtiniausius baldus ir namų apyvokos reikmenis, organizuos vaikų darželio, mokyklos lankymą, užtikrins registravimąsi teritorinėje darbo biržoje ir t. t.
