Gargždai stokoja draugiškumo neįgaliesiems

Ar įsivaizduojate, kiek kartų jums tektų prašyti pagalbos, jei neįgaliojo vėžimėliu norėtumėte iš Gargždų turgaus nuvažiuoti iki senojo parko ir ten pasivažinėti. Ne du ir ne tris – žymiai daugiau. „Neįgalieji nesijaučia oriai ir yra praradę viltį, kad kažkas keisis, jie tiesiog nebenori įrodinėti, kad yra šalia mūsų. Mes patys turėtume susiprasti“, – įsitikinusi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė.

Seka uostamiesčio pėdomis

Kad situacija keistųsi, iniciatyvos ėmėsi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė Audronė Balnionienė. „Pasinaudojau savo asmenine patirtimi. Kai buvau Klaipėdos miesto tarybos narė ir Neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininko pavaduotoja, uostamiestyje išplatinome anketą, kurioje neįgalieji įvardijo jiems svarbiausias problemas. Tai padėjo apsispręsti Savivaldybei priimant atitinkamus sprendimus. Juk yra ir aklųjų, kurčiųjų, silpnaregių – kasdienėse situacijose jie susiduria su daug nepatogumų. Pastariesiems išspręsti kartais pakanka ir nedaug lėšų, svarbiausia –

„Anketa bus platinama iki lapkričio 7 d. Ji padės išgryninti problemas ne tik Gargžduose, bet ir kitose rajono vietose. Pagal rezultatus bus galima kelti reikalingą finansavimo klausimą, svarstant jau 2016 m. biudžetą“, – „Bangai“ sakė Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė A. Balnionienė.

atkreipti dėmesį“, – teigė A. Balnionienė.

Šiuo metu anketa neįgaliesiems ir senjorams yra platinama ir Klaipėdos rajone. „Tai, kas patogu neįgaliesiems, patogu visiems. Tiek mamoms su kūdikių vežimėliais, tiek laikinai judėjimo negalią turintiems asmenims ir t. t. Labai prašome, kad anketas žmonės pildytų išsamiai ir atsakingai. Nuo surinktų duomenų rezultatų priklausys ir rajono politikų sprendimai, tolimesni veiksmai vystant infrastruktūrą“, – akcentavo Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė.

Didžiausia opa – parko takai

15 metų sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „Gargždų viltis“ vadovaujanti Rekvita Bagdonienė sakė, kad patys problemiškiausi Gargžduose yra šaligatviai: vieni per aukšti, be nuolydžių, kiti – su išsiklaipiusiomis plytelėmis. Naujai sutvarkytose gatvėse situacija geresnė, pavyzdžiui, Klaipėdos gatvė iš esmės tenkina, tačiau tereikia pasukti į šoną, ir neįgaliojo kelionė iškart bus komplikuota.

„Viena iš didžiausių opų – Gargždų parko pėsčiųjų takai, ypač kelias iki vaikų žaidimų aikštelės. Jei takai būtų išvažiuojami, tai galėtų būti puiki poilsio oazė. Gargždų paštas žmonėms su fizine negalia apskritai nepritaikytas. Daug įstaigų neįgaliesiems yra nepasiekiamos. Kad ir Savivaldybės administracija. Neįgalieji čia gali patekti tik į pirmąjį aukštą. Tačiau, jei reikėtų susitikti su meru, kurio kabinetas antrame aukšte, vargu ar pavyktų. Gargždų šeimos medicinos klinikoje įvažiavimas yra iš šoninės pusės, tačiau vežimėliu važiuojantis neįgalusis nepajėgus pats atsidaryti durų. Jos turėtų veikti automatiškai“, – dėstė R. Bagdonienė. Anot jos, didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau veikia ir socialinis taksi, pritaikytas neįgaliųjų poreikiams, jis būtų reikalingas ir Gargžduose.

„Kartais susidaro įspūdis, kad neįgaliųjų laukia tik prekybos centrai“, – apgailestavo Socialinės paramos skyriaus vedėja D. Gumuliauskienė.

Neišvengia bučinių su kelio ženklais

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos rajono filialo pirmininkas Antanas Letukas atkreipė dėmesį, kad prie „Smiltės“ parduotuvės yra sustatyta labai daug kelio ženklų. Ne vienas su jais jau yra ir pasibučiavęs. „Suprantu, kad tų ženklų nepanaikinsi, tačiau reikia bent pažymėti geltonomis juostomis, kad atsišviestų ir būtų pastebimi. Daug problemų kelia ir autobusų stotis su išsiklaipiusiomis plytelėmis“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis pasidžiaugė, kad Socialinės paramos skyriaus vedėja D. Gumuliauskienė išgirdo jų prašymą ir neįgaliųjų automobiliams vietos atsirado Savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelėje, taip pat pažymėta geltonai pirmoji ir paskutinioji laiptų į Savivaldybės administraciją pakopos.

Savivaldybės stiklinės durys, anot A. Balnionienės, taip pat turėtų būti atitinkamai pažymėtos. „O kad žmogus susiorientuotų tarp pastato aukštų, turėtų skirti bumbuliukai. Jei esi pirmajame aukšte, ant laiptų turėklų apačios turi būti vienas bumbuliukas, jei antrajame – du ir t. t.

• Pasak Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos L. Kaveckienės, kitose išsivysčiusiose šalyse neįgalieji natūraliai integruojasi į bendruomenę, jiems nereikia derintis, prašinėti kitų pagalbos, kad kažkur patektų: „Pavyzdžiui, Stokholme mačiau labai daug teigiamų pavyzdžių. Pas mus net pagyvenusiems žmonėms kelyje iki parko trūksta suolelių, todėl ne kiekvienas išdrįsta išeiti toliau iš namų. Tačiau riba, skirianti nuo senjorų, neįgaliųjų, yra labai slidi, niekada nežinai, kurioje pusėje ir kaip greit gali atsidurti. Todėl turime susiprasti ir padaryti viską, kas įmanoma, kad jiems čia taip pat būtų gera gyventi – juk toks yra Savivaldybės strateginiame plane iškeltas tikslas. “