Internetiniai šmeižikai susekami
Didžiajai daliai socialinio gyvenimo persikėlus į internetą, atsirado naujoviškas būdas šmeižti ir įžeidinėti. Klaipėdos rajono apylinkės teisme kasmet daugėja baudžiamųjų bylų dėl šmeižto, įžeidimo internetinėje erdvėje. Jos keliamos privataus kaltinimo tvarka. Nukentėjusieji siekia apginti savo teises ir prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Informacinių technologijų amžiuje primityvu būtų išdaužyti vyro meilužės namų langus – moderniau įdėti skelbimą į internetą apie tariamai jos teikiamas seksualines paslaugas. Ir paaugliams artimi kūno reikalai, todėl susipykę gali panašiai keršyti. Suaugusieji žemina ir dėl politinių, ekonominių bei kitokių dalykų.
„Betgi internetinė erdvė ne anoniminė – policija turi galimybę nustatyti, iš kokio kompiuterio išsiųsta informacija. Todėl nereikia švaistytis neatsakingais pareiškimais, šmaikštauti siekiant pažeminti kitą žmogų, – kalbėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė. – Tai verčia mąstyti apie naudojimosi internetine erdve kultūrą.“
Teisėja akcentavo, jog nustatoma pagal vartotojų kompiuterių IP adresus ir elektroninį paštą, jei tai registruotas vartotojas. „Svetainės tik atrodo anoniminės. Interneto puslapio administratorius pateikia tyrėjams, iš kokio IP adreso atsiųsta informacija, kad būtų paskelbta internete, – tyrimo mechanizmą aiškino J. Grigonienė. – Gavus šį atsakymą, prašoma duomenų centrą identifikuoti vartotoją – nurodyti vardą, pavardę.“
Pasak J. Grigonienės, šie įrodymai objektyvūs – beveik nenuginčijami. Tačiau kompiuteriu gali daug kas naudotis – vartotojo negali apkaltinti. Pavyzdžiui, mama iš savo kompiuterio internetiniame puslapyje nekoneveiks sūnaus klasiokės. Ir jokia institucija nenurodys, kas pasiuntė šmeižikišką žinutę. Tyrėjams nustatant kaltininką – ją siuntusį asmenį, tenka apklausti nemažai žmonių.
Teisėja pasakojo, jog vienoje byloje valdininkė kaltinama paskleidusi tikrovės neatitinkančią informaciją apie pažįstamą politiką. O juk šiam labai svarbu saugoti savo prestižą. Kitoje – žmona kaltinama dėjusi skelbimus į internetinį puslapį, jog vyro meilužė pigiai teikianti seksualines paslaugas. Nesiliaujantys vyrų skambučiai dieną ir naktį sutrikdė moters gyvenimą, ji patyrė nemalonių išgyvenimų. J. Grigonienės teigimu, yra bylų, kuriose kaltinamieji – nepilnamečiai.
Visgi kol kas šių baudžiamųjų bylų nėra daug, nes dėl šmeižto – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo (LR BK 154 str.) ir įžeidimo – viešai veiksmu, žodžiu arba raštu užgaulaus pažeminimo (LR BK 155 str.) nukentėjusieji turi kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Taigi jiems paliekama galimybė rinktis – bylinėtis arba savo nuoskaudą nuryti.
„Tačiau visuomenė keičiasi: žmonės labiau suvokia įžeidimą. Ypač jaunimas jautrus savo teisėms ir stengiasi jas apginti, – kalbėjo teisėja. – Įžeistus žmones paguosti gali viešas tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas, neturtinės žalos atlyginimas. Antai vienoje byloje prašoma priteisti 10 tūkst. litų.“
Už šias nusikalstamas veikas LR BK 154 str. ir 155 str. numatoma bausmė – bauda, areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki 1 metų. Atsakomybė dėl tokios veikos padarymo – nuo 16 metų.
Kai žmogus kreipiasi į teismą dėl šmeižto, jis gali priimti ne tik apkaltinamąjį, bet ir išteisinamąjį nuosprendį. Visgi reikia įsidėmėti, jog šmeižtai internetinėje erdvėje nustatomi ir kaltinamieji nubaudžiami.
