Jaunimui skina kelią į darbo rinką
Klaipėdos TDB Gargždų skyriuje į renginį susipažinti su projektu „Atrask save“ atvyko 19 jaunų bedarbių. Po lektoriaus, karjeros ir asmeninio tobulėjimo konsultanto M. Vidugirio (trečias iš kairės) paskaitos vyko diskusijos.
Klaipėdos rajono savivaldybėje oficialus jaunimo nedarbas šiuo metu – 4,2 proc., vienas iš žemiausių šalyje. Kovo 1 d. Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje (TDB) užregistruoti 399 bedarbiai nuo 16 iki 29 metų. Tačiau niekas negali pasakyti, kiek seniūnijose gyvena šio amžiaus žmonių, kurie nesimoko, nedirba ir nesiregistruoja Darbo biržoje.
Antrus metus Europos Sąjungos fondų lėšomis šalies TDB vykdo projektą „Atrask save“, kuriuo siekiama skatinti jaunimą įsijungti į darbo rinką. Gargždų skyriuje projekto veikloje dalyvauja 80 proc. neturinčiųjų darbo įgūdžių.
Svajonių alga – 600 eurų
Neseniai Klaipėdos TDB Gargždų skyriuje į renginį susipažinti su projektu „Atrask save“ atvyko 19 jaunų bedarbių. Po lektoriaus, karjeros ir asmeninio tobulėjimo konsultanto Mindaugo Vidugirio paskaitos paklaustas dvidešimtmetis Simonas sakė pirmą kartą užsiregistravęs Darbo biržoje. „Norėčiau dirbti mechaniku, tačiau neturiu darbo patirties ir manęs nenori priimti“, – kalbėjo bedarbis. Visgi jis pridūrė, jog teko padirbėti porą savaičių, bet nepatiko, todėl panoro keisti darbą.
Bedarbis Osvaldas (21 m.) teigė ieškantis bet kokio darbo. „Nepasisekė baigti informacinių technologijų mokslo – per sudėtinga buvo. Bandysiu į kolegiją stoti iš naujo“, – sakė jis.
Dvidešimtmetė Jurgita norėtų įsidarbinti parduotuvėje, nors sakė turinti kirpėjos specialybę. Ji pasakojo, kad porą mėnesių dirbo drabužių parduotuvėje pardavėja- konsultante, tačiau reikėjo dirbti nuo 9 val. iki 22 val., o atlyginimas – 280 eurų per mėnesį. „Darbdavys nežadėjo padidinti – ir kitos pardavėjos gavo tik truputį daugiau, – kalbėjo mergina. – Renginyje dalyvauju tikėdamasi praplėsti akiratį ir surasti gerai mokamą darbą.“ Jurgitos svajonių alga – 600 eurų per mėnesį. „Lektorius mums sakė nesėdėti užsisklendus – ieškoti, stengtis“, – pridūrė pašnekovė.
Tądien renginyje dalyvavusius jaunus bedarbius organizatoriai nuvežė į įmonę „Neo group“ supažindinti su darbo aplinka.
Su pradiniu – į valytojų kursus
Projekto „Atrask save“ koordinatorė Gytautė Mačiulaitė kalbėjo, jog nuo praėjusių metų liepos vykdomo projekto veiklose dalyvavo 117 bedarbių, kurių amžius 16–29 metai. Po to jie turėjo galimybę rinktis: 29 bedarbiai pasirinko profesinį mokymą, 14 įdarbinti subsidijuojant, 4 – darbo įgūdžių rėmimas, 18 įsidarbino pagal Darbo biržos specialistų rekomendacijas.
Projekto dalyvė Agnė Vasiliauskaitė (24 m.), baigusi Klaipėdos LCC universitete tarptautinio verslo vadybą, ryžosi keisti profesiją. „Baigusi studijas dirbau sostinėje, vienoje tarptautinėje įmonėje, apskaitos srityje. Gavau neblogą atlyginimą, bet man nepatiko darbas, – pasakojo Agnė. – Išsirinkau naują specialybę – informacines technologijas, programavimą. Man patinka kūryba, matematika.“
G. Mačiulaitės teigimu, skirtingi jaunimo poreikiai – vieni, kaip Agnė, nori persikvalifikuoti, bet kiti nežino, ko nori, neturi motyvacijos dirbti. „Jie registruojasi Darbo biržoje tik dėl socialinių garantijų – ir kartais to neslepia. Supratę, kad yra galimybė įsidarbinti, dingsta iš akiračio, – apgailestavo projekto koordinatorė. – Betgi paprastai jaunas žmogus ieško už bet ko užsikabinti – net už menką algą dirba.“
Pasak Klaipėdos TDB Gargždų skyriaus vedėjos Vidos Stankienės, dauguma jaunų bedarbių neturi bazinio – pagrindinio išsilavinimo, todėl negalima siųsti įsigyti pageidaujamos kvalifikacijos. „Turint pradinį, galima vykti į valytojų kursus“, – sakė ji.
Už kvalifikaciją – atidirbti
V. Stankienė akcentavo, jog bedarbiai, įgiję kvalifikaciją, privalo atidirbti ne mažiau pusę metų, o priešingu atveju tektų grąžinti pinigus. Taigi seniūnijų socialinių darbuotojų nuogąstavimai, kad jauni žmonės dar labiau paskęs skolose – ne iš piršto laužti.
Gargždų skyriaus vedėja pasakojo, jog Darbo biržoje registruojasi nekvalifikuoti, motyvacijos dirbti neturintys jauni žmonės, o kai kurie varginami psichologinių problemų. „Dalyvaujant projekte jiems atsiveria galimybė bendrauti tarpusavyje, dalintis patirtimi“, – sakė ji.
G. Mačiulaitė pridūrė: „Ateina jauni žmonės, stokojantys socialinių įgūdžių. Dažniausiai iš šeimų, kuriose tėvai nedirbo – gyveno iš pašalpų. Registruojasi tėvai ir vaikai.“
Legaliai dirbti stabdo skolos
O kas suskaičiuos, kiek mūsų rajone yra jaunų žmonių, nesimokančių, neturinčių kvalifikacijos, nedirbančių ir nesiregistruojančių Darbo biržoje? Kaip paskatinti juos dirbti?
Vėžaičių seniūnijoje socialinį darbą dirbanti vyresnioji specialistė Stasė Grykšienė pasakojo, jog čia pernai buvo suskaičiuoti 26 asmenys nuo 16 iki 29 metų, kurie nedirbo, nesimokė ir neturėjo motyvacijos dirbti. „Raginome registruotis Darbo biržoje, bet kai kurie ir dabar nedirba“, – sakė pašnekovė.
Ji stebėjosi, kad daug jaunų žmonių turi skolų: bausti už KET pažeidimus, pasiėmę greitųjų kreditų, skolingi už privalomąjį sveikatos draudimą, savo vaikų išlaikymą ir kita. „Jiems neapsimoka legaliai dirbti – bet kokias pajamas nuskaičiuoja antstoliai. Jie tenkinasi atsitiktiniais darbais. Kai kurie išnaudojami“, – kalbėjo S. Grykšienė.
Iš ko šie žmonės gyvena? Iš pašalpų? Vagysčių? Iš pensininkų tėvų?
„Daugiau dėmesio turi skirti Darbo birža, nes po kelerių metų jie visai praras motyvaciją dirbti. Nedirbo jų tėvai – iš socialinių pašalpų gyveno, nedirbs ir ši karta. Ateityje bus didelė našta visuomenei“, – įsitikinusi vėžaitiškė specialistė.
Traukti iš aklavietės
Priekulės seniūnijos socialinė darbuotoja Virginija Šiaulytienė pasakojo, kad ne viena dešimtis jaunų priekuliškių, besiregistruojančių Darbo biržoje, gyvena iš socialinių pašalpų. „Jie teisinasi, kad Klaipėda toli, sudėtinga nuvažiuoti į darbą, neapsimoka dirbti už minimalią algą, – sakė ji. – Apie dešimtį jaunų žmonių iš viso nesiregistruoja Darbo biržoje. Jie glaudžiasi tėvų šeimose. Yra specialiąją mokyklą baigusiųjų, kurie gali dirbti tik nekvalifikuotą darbą. Nemažai jaunų žmonių, atsidūrusių aklavietėje.“
Projekto „Atrask save“ partneris – ir Gargždų atviras jaunimo centras. „Jaunimo garantijų iniciatyvų“ koordinatorius, neseniai priimtas į šį darbą Andrius Chomičius kalbėjo, kad jo tikslas – padėti jauniems žmonėms: nekvalifikuotiems, nesimokantiems, nepasiruošusiems darbo rinkai, nesiregistruojantiems Darbo biržoje. „Bet jaunimas turi žinoti, ko nori, norėti pagalbos. Dabar susipažįstu su situacija rajone ir galimybėmis spęsti šias problemas“, – sakė projekto koordinatorius.
Pasak V. Stankienės, nuo projekto pradžios į Darbo biržą buvo atsiųsti 4 iki tol nesiregistravę jauni žmonės.
- Nuo praėjusių metų liepos projekto „Atrask save“ veiklose dalyvavo 117 bedarbių, kurių amžius 16–29 metai. Po to jie turėjo galimybę rinktis: 29 bedarbiai pasirinko profesinį mokymą, 14 įdarbinti subsidijuojant, 4 – darbo įgūdžių rėmimas, 18 įsidarbino pagal Darbo biržos specialistų rekomendacijas.
