Reforma kėsinasi į Vaikų ligų skyrių

Gargždų ligoninėje jau beveik baigtas remontuoti Vaikų ligų skyrius, investuota apie 60 tūkst. eurų. Tačiau ši investicija gali nueiti perniek, jei bus įgyvendintas ketvirtasis sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapas. Baiminamasi, kad rajone Vaikų ligų skyriaus gali nelikti. Tėvams tektų atžalas vežti į Klaipėdą.

Paslaugų prieinamumą atitolino

Gargždų ligoninės vyriausiosios gydytojos Almos Grikšienės įsitikinimu, iki šiol vykdytos reformos medicininių paslaugų prieinamumą nuo gyventojų atitolino. „Vadinamieji „žalieji koridoriai“ neveikia, reanimobilių tenka laukti ir po 3–5 valandas. Be to, į uostamiestį jie nuveža, tačiau, kaip grįžti – žmogaus rūpestis. Pacientų srautą nukreipus į didžiąsias miestų ligonines, ten susidaro nemažos eilės, tad prie gydytojų kabinetų reikia sugaišti ir 2–7 valandas“, – dėstė A. Grikšienė. Ji pastebėjo, kad sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė vis akcentuoja ekonominį efektą, tačiau konkretūs skaičiai nėra įvardijami.

„Skaudžiausia, jei būtų panaikintas dar dažais kvepiantis Vaikų ligų skyrius. Kovosime, kad išvengtume tokių permainų. Deklaruojama, kad paslaugų prieinamumas didinamas, tačiau elgiamasi priešingai“, – stebėjosi ilgametę vadovės patirtį turinti Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja A. Grikšienė. Anot jos, ketvirtojo restruktūrizavimo etapo galimybės turi būti kruopščiai ir neskubotai išanalizuotos, būtina viską aptarti ir su bendruomenėmis, rajonų gyventojais.

Dar 2010 m., vykdant sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiąjį etapą, labiausiai nukentėjo rajonų ligoninės, kuriose buvo panaikinti chirurgijos skyriai, nebefinansuojamos reanimacijos II lygio paslaugos. Smūgis buvo suduotas ir Gargždų ligoninei, tačiau ji iki šiol iš paskutiniųjų stengiasi užtik­rinti chirurgines-traumatologines paslaugas ir po darbo valandų bei šventinėmis dienomis, savaitgaliais. Lėšų skiria teritorinė ligonių kasa, šiemet 30 tūkst. eurų parėmė ir rajono Savivaldybė. „Sugebėjome išsaugoti ir Reanimacijos ir intensyvios terapijos postą, nuolat dirba slaugytojos“, – tvirtino vyriausioji gydytoja.

Pamatus kloja paskubomis

Naujam restruktūrizavimo etapui pamatai klojami paskubomis. Nepalikta laiko diskusijoms, o pokyčiai numatomi jau nuo 2016 m. sausio 1 d. Tai pastebėjo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, kuri raštu kreipėsi į Vyriausybę prašydama nepriimti projekto skubos tvarka bei sudaryti galimybes visoms suinteresuotoms institucijoms išsamiai išanalizuoti galimus pokyčius ir pareikšti savo nuomones.

Prieš savaitę Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja A. Grikšienė dalyvavo Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pasitarime Širvintose. Surašytos bendros pastabos ir pasiūlymai, kurie išsiųsti Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimo Sveikatos reikalų komitetui ir kt.

„Susipažinus su nauju projektu kyla įtarimų, kad sveikatos priežiūros paslaugos dar pablogės. Panaikinus Vaikų ligų skyrių neliks galimybės teikti pagalbą nesudėtingų, bet greitai reikalaujančių gydymo ligų atvejais: virškinimo ir kvėpavimo organų ligomis sergantiems vaikams, besiskundžiantiems dėl apsinuodijimų ir alerginių reakcijų bei kt.“, – liūdnas perspektyvas įžvelgė A. Grikšienė. Restruktūrizacijos projekte nėra informacijos ir dėl atleidžiamų darbuotojų išeitinių.

Optimizuoti – tolygu mažinti

Pagal projektą numatoma konsoliduoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, sudėtingų ir komplikuotų ligų diagnostiką bei gydymą koncentruoti universitetų ir didžiųjų miestų sveikatos priežiūros įstaigose, šias įstaigas aprūpinti aukščiausios kvalifikacijos specialistais, diegti naujausias technologijas, pažangiausią įrangą. O plačiai paplitusias ir lėtines ligas gydyti artimiau gyventojų esančiose sveikatos priežiūros įstaigose.

Numatomi šie restruktūrizavimo prioritetai: stiprinti pirminės sveikatos priežiūrą ir ligų prevenciją; intensyviau plėtoti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat dienos stacionarą, dienos chirurgiją ir stebėjimo paslaugas. Siūloma plėtoti slaugos, paliatyvios slaugos, ilgalaikio gydymo ir geriatrijos paslaugas. Tam Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja pritaria, šia linkme einama jau dabar, kadangi Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje ligonių kasmet daugėja.

Deja, užsimota optimizuoti ir stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų apimtis, ypač kaimiškose teritorijose. „Niekam ne paslaptis, kad sąvoka optimizuoti – reiškia mažinimą, tik švelniau skamba. Tad nėra abejonių, kad kaimo gyventojams, ypač senyvo amžiaus, paslaugų prieinamumas pablogėtų“, – įsitikinusi vyriausioji gydytoja.

Tai žinotina

• Ministrės R. Šalaševičiūtės išplatintame pranešime teigiama, kad pagal projektą kiekvienos apskrities sveikatos apsaugos paslaugų restruktūrizavimo planui parengti numatoma sudaryti Koordinavimo tarybas, kuriose dirbs visų apskrities ligoninių, savivaldybių, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos bei teritorinių ligoninių kasų atstovai.
• Apie Vaikų ligų skyrių marinimą rajonuose neužsimenama. Ministrė tik akcentuoja, jog numatoma atsisakyti perteklinių lovų rajono ligoninėse, didinant jų užimtumą iki 300 dienų per metus. Taip pat siūloma neteikti akušerijos ir chirurgijos paslaugų tose ligoninėse, kur per metus gimdo mažiau kaip 300 moterų, o atliekamų operacijų skaičius nesiekia 400.