Tema
Socialiniai darbuotojai atsiduria ir nenumatytose situacijose
Šeštus metus veikiančiame Klaipėdos rajono paramos šeimai centre daugėja socialinių paslaugų gavėjų. Ypač kasmet didėja norinčiųjų gauti socialines paslaugas namuose. Įstaigos darbuotojai stengiasi teikti geros kokybės ir nustatytus reikalavimus atitinkančias socialines paslaugas senyviems, neįgaliems, neturintiems gebėjimų ar galimybės rūpintis savimi asmenims, vykdo prevencinę veiklą, kad sumažintų bendruomenės socialinių problemų plitimą bei kita. Šio centro darbuotojai plečia savo veiklą, nors problemų įstaigoje netrūksta.
Įnamiai
Nuo pat Paramos šeimai centro įsikūrimo direktore dirbanti Jurinda Jasevičienė akcentavo, jog šios įstaigos užuomazga – beveik prieš 12 metų Socialinės paramos skyriuje įsteigti keli lankomosios priežiūros darbuotojų etatai. Dabar centre dirba 45 socialinių darbuotojų padėjėjai, socialinė darbuotoja Odeta Kareivaitė, koordinuojanti socialinių darbuotojų padėjėjų veiklą, vyriausioji socialinė darbuotoja Laima Šemulytė, atsakinga už rajono gyventojų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis ir jų pritaikymu asmenims bei kt.
Nuo pat įsikūrimo Paramos šeimai centras glaudžiasi Gargždų socialinių paslaugų centre. „Mes neturime savo patalpų – tik 18 kv. metrų kabinetą, kuriame nuolat dirba 5 darbuotojai, o taip pat priimami, konsultuojami klientai, paslaugų gavėjų artimieji bei renkasi dar 45 centro darbuotojai pasikonsultuoti įvairiais klausimais. Ir dar čia sandėliuojamos techninės pagalbos priemonės“, – pasakojo direktorė.
Tiesa, ji pridūrė, kad įstaigos darbuotojų susirinkimams leidžiama naudotis Gargždų socialinių paslaugų centro sale iš anksto suderinus laiką. J. Jasevičienė neabejojo, jog ši įstaiga vienintelė rajone, kurios direktorė ir buhalterė neturi atskirų kabinetų. „Dirbame su žmonėmis, kurių informacija konfidenciali. Visokių klientų užsuka, bet ne visi drįsta prabilti apie savo socialines problemas kitiems girdint, – sakė direktorė. – Socialines šeimas kartais konsultuojame gatvėje, nes jų namuose nėra sąlygų ramiam pokalbiui, o į kabinetą nedrįsta ateiti.“
Dėl patalpų stokos ši įstaiga netenka galimybės dalyvauti įvairiuose projektuose, kad gautų finansavimą iš fondų, finansuojančių sociokultūrinių paslaugų teikimą, įvairių užsiėmimų veiklą. Be to, neteikiamos asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos. „Jos labai reikalingos, būtinos, nes dalis mūsų centro darbuotojų paslaugų gavėjų drabužius skalbia savo namuose, nes šių būstuose nėra sąlygų nei išskalbti, nei išdžiovinti skalbinius“, – susirūpinusi kalbėjo J. Jasevičienė.
Paslaugų poreikis didėja
Visgi šios įstaigos vadovė nusiteikusi optimistiškai: netrukus turėtų persikelti į naujas patalpas ir darbo sąlygos pagerės.
Šiuo metu socialinės paslaugos namuose teikiamos 85 neįgaliesiems bei 35 senyvo amžiaus žmonėms. Pasak direktorės, apie jas sužino vis daugiau žmonių, didėja jų poreikis. Beje, ši įstaiga teikia nemokamas, iš dalies mokamas bei mokamas socialines paslaugas. Esant sunkiai socialinei padėčiai, kai kurie paslaugų gavėjai Savivaldybės Socialinės paramos komisijos sprendimu atleisti nuo mokesčio arba jis sumažintas.
„Dauguma socialinių paslaugų namuose gavėjų – vieniši žmonės. Kai kurių vaikai išvykę į užsienį uždarbiauti. Tik jiems mirus atsiranda, kad paveldėtų turtą“, – kalbėjo J. Jasevičienė.
Pasak jos, teikti šias paslaugas nėra lengva, ypač gyvenantiems kaime žmonėms. Mat ten net vandenį tenka vežti, nes šuliniuose jo nėra.
Pavojingas darbas
J. Jasevičienė guodėsi, kad labai sunku centre socialinį darbą dirbantiems darbuotojams parengti pareigybių aprašymą, nes neįmanoma numatyti visų situacijų, kuriose jie atsiduria atlikdami darbą bei kaip jose turėtų elgtis su paslaugų gavėju.
Centro vadovė apgailestavo, kad paslaugų gavėjai piktnaudžiauja darbuotojų gerumu. „Vaikai ar įstatyminiai turto paveldėtojai nesirūpina savo artimaisiais: visus buities darbus, socialinius rūpesčius užkraudami darbuotojams, sugalvodami papildomų darbų, kad tik šie viską nudirbtų“, – pasakojo J. Jasevičienė.
Ji prisiminė, kad vienai darbuotojai, besiruošusiai atostogauti, paslaugų gavėja nurodė išvalyti rūsį. Kartais liepia ravėti daržus ar tvarkyti kapus, nors pagal pareigybę tai nepriklauso.
Darbuotojas piktina, kad senyvo amžiaus asmenys sugalvoja surengti giminės susitikimą, o pobūvį tenka joms paruošti.
J. Jasevičienė pasakojo, jog kartą vienai paslaugų gavėjai gimtadienio šventę, į kurią susirinko jos vaikai, paruošusi darbuotoja pirmadienį rado šventinį stalą su vaišių likučiais – niekas iš artimųjų jo nesutvarkė.
Paslaugas namuose teikiančioms socialinėms darbuotojoms apmaudu, kad savaitgaliais iš jų reikalaujama paruošti maisto pasisvečiuoti atvykstantiems vaikams. Jas skaudina nepagrįsti kaltinimai, įžeidinėjimai. „Kartais mūsų darbuotojoms reikia teikti žmogaus orumą žeminančias paslaugas, – apgailestavo centro direktorė. – Atostogaujant darbuotojai, kartu gyvenantys artimieji net nagų nenukerpa.“
Ji pridūrė, kad socialinis darbas įtrauktas į pavojingiausiųjų sąrašą, tačiau atostogų trukmė socialiniams darbuotojams nepailgėjo. Dėl sudėtingų, pavojingų darbo sąlygų, menko atlyginimo šiemet centrą apleido 5 darbuotojos.
Paslaugų plėtra
Paramos šeimai centras plečia savo paslaugas. Prieš metus pradėjo teikti dienos socialinės globos paslaugas asmens namuose. Jas teikia ne tik socialiniai darbuotojai, bet ir sveikatos priežiūros specialistai – slaugytoja ir slaugytojos padėjėjos. Pernai šias paslaugas gavo 9 asmenys. Direktorė akcentavo, kad šiuo metu trūksta 2 slaugytojų padėjėjų, turinčių kvalifikaciją. Beje, neatsakaičius mokesčių, alga – 960 litų.
Ši įstaiga nuo pat įsikūrimo teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas socialinės rizikos šeimoms. Šiuo metu – 25-ioms, kuriose auga 83 vaikai. Pasak J. Jasevičienės, šis darbas palengvėjo, nes visose seniūnijose įsteigti socialinių darbuotojų etatai dirbti su socialinės rizikos šeimomis.
Virginija LAPIENĖ
