Savivaldybėje

Endriejaviškiai rajono merui negailėjo įpareigojimų, o meras – pažadų

Atsiskaityti Endriejavo seniūnijos gyventojams atvykusį rajono Savivaldybės merą Vaclovą Dačkauską bendruomenė pasitiko gerai pasirengusi – duotiems priesakams įvykdyti prireiks ne vienerių metų.

Glausta ataskaita

Pirmadienį rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, kaip reikalauja Vietos savivaldos įstatymas ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos reglamentas, pateikė savo veiklos ataskaitą Endriejavo seniūnijos gyventojams. Kadangi praėjusių metų balandį vyko rinkimai į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą, mero ataskaita apėmė laikotarpį nuo naujosios kadencijos pradžios iki 2007 m. pabaigos. Meras apibūdino nuveiktus darbus, neslėpė problemų, žvilgtelėjo į ateitį. Šie metai savo sėkme nė iš tolo neprilygsta ankstesniems, sunku bus įvykdyti padidintas biudžeto užduotis, o suplanuotas išlaidas didina auganti infliacija, dėl to sunku baigti pradėtus remontuoti objektus, kitus projektus.

Gyventojai klausėsi atidžiai, o keldami savo problemas pateikdami klausimus ir pasiūlymus buvo ne mažiau konkretūs.

Atliekų tvarkymas

Bendruomenės pirmininkė Eugenija Selskienė klausė, kaip bus tvarkomos atliekos, kada bus patvirtinti įkainiai, siūlė gerai įrengtą Endriejavo sąvartyną panaudoti stambiagabaritėms atliekoms surinkti. „Rajone reikalinga pilotinė stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė. Ji buvo numatyta Vėžaičiuose, nes atitinka reikalaujamus atstumus nuo didžiųjų centrų. Pritariu, kad ji būtų įrengta Endriejave, – sakė meras. – Į aikštelę stambius namų apyvokos daiktus, taip pat padangas, panaudotus tepalus, sugedusius elektros prietaisus gyventojai galės pristatyti nemokamai.“ Jis patikino, jog gyventojams nereikia pirkti konteinerių buitinėms šiukšlėms, jais aprūpina vežėjai. Įkainiai už išvežimą kol kas nenustatyti, Savivaldybės taryba planuoja tai padaryti iki vasaros pabaigos.

Gyventojai priekaištavo, jog neišvežamos atliekos iš naujai pastatytų atliekų skirstymo konteinerių. Mero nuomone, Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyrius turi suaktyvinti kontrolę, kad atliekos būtų laiku išvežamos.

Į klausimą, kaip bus išgabenamos buitinės atliekos iš sunkiai privažiuojamų vienkiemių gyventojų konteinerių, meras konkrečiai negalėjo atsakyti. Jo nuomone, gyventojai šiukšles turėtų atgabenti iki artimiausio kelio. „Mokėsime už išvežimą ir patys gabensime šiukšles keletą kilometrų“, – pasigirdo replika iš salės.

Meras neslėpė, kad endriejaviškiams teks palaukti, kol bus įvykdytas Nemuno žemupio projekto antrasis etapas (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo rekonstrukcija), nes augant infliacijai pritrūko lėšų pirmajam etapui.

Statybos, remontai

Mokyklos direktorius Julius Gindulis pasiguodė nebaigtu mokyklos remontu. „Ar ne geriau būtų baigti vieną objektą, po to pradėti kitą?“ – retoriškai klausė direktorius. V. Dačkauskas paaiškino, jog lėšos iš ES struktūrinių fondų skiriamos tik energetinio ūkio renovacijai – stogams, langams pakeisti, šildymui sutvarkyti. „Jei gautas lėšas panaudotume vienam objektui, tai kiti, kol sulauktų savo eilės, supūtų“, – sakė rajono vadovas patikindamas, jog atliekami būtiniausi darbai. Cituodami „Bangos“ laikraščio publikacijas apie išlaidas Klaipėdos gatvei, gyventojai abejojo, ar neišpučiamos sąmatos, klausė, kodėl konkursus laimi vis tos pačios įmonės. „Paperka valdininkus“, – mestelėjo kažkas iš salės. V. Dačkauskas aiškino, jog sąmatos sudaromos pagal statybos įkainius, o darbams atlikti skelbiami konkursai visos šalies mastu, o kartais ir tarptautiniai. Šiemet, pasak mero, skirtos tikslinės lėšos Endriejavo vidurinės mokyklos tualetams sutvarkyti, į suremontuotas patalpas bus perkelta biblioteka. „Kai biblioteka išsikels, būtų galima praplėsti patalpas darželiui, nes dabar ne visi vaikai telpa, tačiau patalpos baisios – langai vos laikosi, stogas kiauras“, – netruko priminti darželio darbuotojai. Langams lėšų meras nežadėjo, tačiau stogui apie 15 tūkst. Lt lėšų sakė matąs galimybę paimti iš administracijos direktoriaus rezervo fondo. Gyventojai prašė rasti galimybių šaligatviui Veiviržėnų gatve įrengti. „Gatve didelis judėjimas, vaikai eina į mokyklą. Neprašome plytelių, užtektų išasfaltuoto takelio“, – tikino seniūnė L. Šunokienė.

Rūpėjo seniūnijos gyventojams ir Žadeikių kultūros namų likimas. Žmonės siūlė į kultūros namų patalpas perkelti biblioteką, kitas įstaigas. „Būtų vienas stogas, vienas kūrikas, viena valytoja, kiek pinigų sutaupytume“, – kalbėjo į susitikimą atvykusios Žadeikių kultūros įstaigų darbuotojos.

Ekologinės problemos

Endriejaviškiai gyvenvietėje pasisodino medelių, įsirengė parką. Tačiau ir čia be problemų neišeina. Anot seniūnės L. Šunokienės, parkelio, t. y. visuomenės poreikiams skirtoje teritorijoje atsirado individualus sklypas, kurio savininkas žada statytis. Nors šiuo metu, kol nebus įgyvendintas Nemuno žemupio projektas, į parkelio teritoriją patenka nuotekos, bendruomenė norėtų išlaikyti jį. Mokyklos direktorius teigė, jog būtų puiki vieta moksleiviams pažaisti, kultūros darbuotojai sakė, jog būtų tinkama vieta įvairiems renginiams. Šiam reikalui net pinigų nereikia, bendruomenė pati tvarkytų parkelį, svarbu tik išspręsti žemės paskirties klausimus, įteisinti parką.

Rūpestį endriejaviškiams kelia Kapstato ežeras, kuris, pasak seniūnės, baigia užželti. Viena iš problemų – ežeras yra valstybės nuosavybė, juridiškai seniūnijai nepriklauso, tad ir lėšas jo priežiūrai gali skirti tik valstybė. „Koks skirtumas, kam jis priklauso, – pyktelėjo vienas iš endriejaviškių. – Juk valstybė jo nepasiims ir neišsineš, tad reikia neleisti jam užželti. Norėjome įleisti amūrų, bet Savivaldybė neskyrė 5 tūkst. Lt.“ E. Selskienė paaiškino, kad amūrų veisti negalima, nes iš ežero išteka Veiviržas, tad greitai besidauginantys amūrai nuplauktų upe į Miniją, Nemuną ir marias. „Taip galima sukelti ekologinę katastrofą, reikia ieškoti kitos išeities“, – sakė ji.

Gyventojai kėlė gyvenvietės plėtros problemas. Seniūnė priminė, jog iki metų pabaigos galima pateikti Savivaldybei pasiūlymus bendrojo plano pakeitimams rengti. Ūkininkai pažadėjo pagelbėti likviduoti pernykščio potvynio padarinius Toliotų kaime.

Kankina triukšmas

Ribojant sunkiųjų automobilių svorį šalies keliuose, netoli Endriejavo įrengtos mobilios svarstyklės. Žmonės skundėsi, jog jie tapo greitkelių saugotojų įkaitais. Stengdamiesi aplenkti svarstykles perkrauti sunkūs automobiliai suka per gyvenvietę, į greitkelį išvažiuoja jau už svarstyklių. Triukšmas, dulkės, pavojingas eismas – vardijo gyventojai problemas. V. Dačkauskas teigė, jog svarstyklės mobilios, tad kontrolieriai galėtų jas pakilnoti iš vienos vietos į kitą, pagaudyti pažeidėjus ir žadėjo imtis priemonių.

Jadvyga SURPLIENĖ