Tema

Ori senatvė: prigimtinė teisė ar sąskaita banke?

Kone dauguma sulaukusių pensinio amžiaus žmonių patiria šoką sužinoję, jog jų pensija – zuikio ašaros, palyginti su buvusiomis pajamomis. Nors poreikiai galbūt mažesni, tačiau vis augantys būsto išlaikymo kaštai ir sveikatos problemos, dažną priverčia nebe gyventi, o tik egzistuoti. Ką daryti, kaip ruoštis gyvenimo rudeniui, kad jis netaptų niūrus ir varginantis?

Naujausios apklausos rodo, jog daugiau kaip trečdalis Lietuvos žmonių nežino, kaip jiems reikės išgyventi sulaukus pensinio amžiaus. Kitas trečdalis viliasi, kad išlaidų bus mažiau, ir jie kaip nors išsivers. Tik 13 proc. lietuvių patys ima rūpintis savo būsimu gyvenimu pensijoje. Demografinės situacijos analitikai ir finansų ekspertai tikina, jog tai bene vienintelis gelbėjimosi ratas norintiems senatvėje ne skursti, o gyventi oriai. Juolab kad tokio principo laikosi ir Vakarų šalys, į kurių pensininkus mes žiūrime su pavydu.

Visą gyvenimą dirbę tampa skurdžiai

Teigiama, jog tam, kad išėjęs į pensiją galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, žmogus turi gauti apie 70-80 proc. buvusių pajamų, t. y. ankstesnio atlyginimo. 2007 metų gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvoje vidutinė pensija buvo 645 Lt, o vidutinis atlyginimas „į rankas“ – 1526 Lt. Taigi pensija sudarė vos 42,27 proc. atlyginimo.

Pavyzdžiui, per 40 metų darbo stažą turinčiai moteriai apskaičiuota 829 litų pensija, t. y. gerokai didesnė nei vidutinė, tačiau ji sudarys vos 30 proc. buvusio jos atlyginimo. Moteris gyvena viena, taigi ne tik savo, bet ir būsto išlaikymo kaštų nėra su kuo dalintis. Praėjusį šildymo sezoną tam tikslui ji išleisdavo apie 300 litų. Tačiau nuo rudens šios išlaidos dar didės. Išgyvenimui nebeliks net 500 litų. „Kol dar dirbu, neįsivaizduoju, kaip reikėtų išgyventi iš tokios pensijos“, – prisipažino moteris.

Jau 12 metų pensijoje esantis vyras pasakojo, jog jis gaunąs pakankamai gerą – per 1000 litų pensiją, tačiau žmona, kuri daug metų turi negalią, vos per 500 litų. „Labiausiai ji jaudinasi, kad aš nesusirgčiau. Kaip jai vienai reikėtų išgyventi, neįsivaizduoja nei ji, nei aš“, – sakė žmogus.

Poreikius gerokai apriboti ir nuolat skaičiuoti kiekvieną centą priversti dauguma šiandieninių pensininkų. Inteligentams skaudžiausia, kad jie ne tik negali leisti sau pakeliauti, sustiprinti sveikatą poilsio namuose ar sanatorijoje, bet turi labai pasverti, ar gali sau leisti nusipirkti knygą, bilietą į teatrą ar kitą atgaivą sielai. Gerai gyvena nebent tie, kuriems padeda vaikai, ir tie, kurie atgavo, o vėliau pardavė žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą.

Dar negalvoja

Tokia yra šiandiena. Demografai piešia dar liūdnesnę tų būsimųjų pensininkų dalią, kurie iš darbo rinkos pasitrauks po 15-20 metų. Jei gimstamumas nedidės, manoma, kad 100 dirbančiųjų teks 60 nedirbančiųjų, t. y. pensininkų. O jei iki to laiko neatslūgs emigracijos banga ir iš to šimto dar 10 ar 15 išvažiuos į užsienį?

Akivaizdu, kad nebeįmanoma tikėtis normalų gyvenimą užtikrinančios valstybinės pensijos. Tai ne tik Lietuvos problema, bet ir visos Europos. Ji sensta, todėl kai kuriose šalyse pensijų kaupimas pensijų fonduose yra privalomas visiems dirbantiesiems.

Bankų darbuotojai tikina, jog kuo anksčiau pradėtume tai daryti, tuo neskausmingiau sukauptume papildomą dalį prie SODROS mokamos pensijos. Mes jau nekalbame apie tuos, kurie nemoka įmokų SODRAI, taigi negali tikėtis, kad ir kuklios valstybinės pensijos. Visą ją jiems teks sukaupti patiems.

Vienas mano pašnekovas sakė, jog jo vaikai, kuriems jau greitai 50 metų, samprotauja, jog SODRA vis tiek pragyvenimo neužtikrins, be to, esą iki pensijos jie neišgyvens. „Aš taip pat galvojau, o, žiūrėk, gyvenu, – juokėsi dar stiprios sveikatos vyriškis ir pridūrė: – Niekur nedingsi, reikia galvoti, kaip senatvėje teks verstis.“

Išeitis – taupymas

Tačiau nemaža dalis Lietuvos žmonių, regis, apie tai dar negalvoja. Tai patvirtina neseniai atlikta „Vilmorus“ apklausa. Net 31,5 proc. lietuvių nežino, kaip teks gyventi sulaukus pensijos, 37,8 proc. mano, kad jų išlaidos gerokai sumažės ir jie kaip nors išsivers. Tik 13 proc. imasi realių žingsnių ir rūpinasi ilgalaikiu taupymu.

Tačiau kokie yra taupymo pensijai būdai, taip pat žino nedaugelis. Islandų pensijų fondo valdymo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ užsakymu atlikti tyrimai parodė, jog tik 2 iš 10 lietuvių žino, kad yra trečioji pensija, kurią žmogus gali pats sukaupti. Deja, tai labiau didesnes pajamas gaunantys asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą miestų gyventojai. Kurie, kaip pasakytų daugelis lietuvių, ir taip gerai gyvena, tad ir pensiją gaus vieną iš didžiausių. Mažesnes pajamas gaunantys ir į mažiausią pensiją pretenduojantys apie tokią galimybę net nežino.

Tai patvirtino ir mūsų kalbintos AB banko „Hansabankas“ Gargždų skyriaus valdytoja V. Galinskienė ir AB DnB Nord banko Gargždų skyriaus valdytoja D. Valskienė. Jos papasakojo ir apie galimybes, kaip asmenys galėtų sukaupti apie 40-50 proc. buvusio savo atlyginimo, jei dalyvautų II ir III pakopos pensijų fonduose. II pakopos pensija galėtų pridėti apie 20 proc. buvusio atlyginimo prie SODROS pensijos, o likusiąja dalimi – 20-30 proc. žmogus turėtų pasirūpinti pats. Teigiama, kad užsienyje savanoriškai pensijai kaupia apie 90-95 proc. dirbančių asmenų.

II pakopos pensija pridėtų 20 proc.

II pakopos pensija – tai dalies SODROS įmokų kaupimas privačiame fonde, kuri iš asmens nereikalauja jokių papildomų įmokų. Kaip skelbiama, šiuo metu šiame pensijų kaupime dalyvauja apie 920 tūkstančių Lietuvos žmonių. Tai leistų SODROS mokamą pensiją pasididinti maždaug 20 proc., taigi per dvi pensijas susidarytų apie 50-60 proc. buvusio atlyginimo. Bet reikia atkreipti moterų dėmesį – jų situacija yra liūdnesnė nei vyrų. Mat dėl to, kad jos gyvena ilgiau nei vyrai, gaus mažesnes už juos išmokas, nors galbūt jų stažas ir buvęs atlygis bus maždaug vienodas. Taigi moterims dar aktualiau yra papildomai kaupti ir iš anksto skirti lėšų trečiajai pensijai.

Pasak D. Valskienės, antroji pensija turi privalumą prieš SODROS: asmeniui mirus, visa sukaupta suma paveldima. Palyginkime: iš SODROS mirties atveju artimieji gauna tik dvi mirusiojo pensijas. „Tie, kurie jau prieš kelerius metus sudarė sutartis su bankais ir dalyvauja II pakopos pensijų fonde, šiandien yra sukaupę jau po kelis tūkstančius. Mirties atveju, jie išmokami paveldėtojams“, – sakė D. Valskienė.

Kuo anksčiau pradėsi, tuo daugiau sutaupysi

Savanoriškai kaupti trečiąją pensiją specialiame fonde Lietuvoje galima nuo 2004 metų pabaigos. Todėl nenuostabu, kad apie tai dar nedaug kas žino. Kita ne mažiau svarbi priežastis – daugelio žmonių pajamos dar tokios, kad ateičiai, t. y. taupymui nelieka pinigų.

V. Galinskienė su tuo nelabai sutinka. Ji sako, kad taupymas senatvei turi tapti mūsų įpročiu, kaip tai yra Vakaruose: „Jei jauni žmonės pradėtų atidėti senatvei kad ir po 50 litų per mėnesį, susidarytų įspūdingos sumos, o jie nelabai ką pajustų. Į taupymo traukinį įšokti nevėlu bet kada, tik reikia žinoti, kad kuo trumpesnis laikotarpis iki pensijos, tuo daugiau kas mėnesį reikėtų jai atidėti.“

Apie tai, kaip ir kiek galima sutaupyti ir prisidėti prie valstybinės pensijos, kituose „Bangos“ numeriuose.

Irena KASPERAVIČIENĖ