Bendruomenė
Europarlamentarės paskatinimas – kelionė į Briuselį
Gegužės viduryje Lypkių, Švepelių ir Rimkų bendruomenių atstovai europarlamentarės Margaritos Starkevičiūtės kvietimu lankėsi Briuselyje, Europos Parlamento būstinėje, keliavo į kurortinį Briugės miestą. Klaipėdiškiai, buvę mūsų rajono gyventojai, atsidūrę grėsmingų pramonės įmonių apsuptyje, džiaugėsi dovana – puikiai organizuota kelione, europarlamentarės dėmesiu ir nuoširdumu.
Klaipėdiškiai korupcijos neįveikė
Į Briuselį, Europarlamento būstinę, keliavo 20 Lypkių, Švepelių ir Rimkų bendruomenių atstovų. Tarp jų – ir šių eilučių autorė.
Viena iš kelionės dalyvių Vida Norvilienė pasakojo, jog Rimkų bendruomenė įkurta prieš 5 metus pasipriešinti „Neo group“ įmonės statybai. „Visais būdais siekėme, kad ji nebūtų statoma šalia Klaipėdos, neterštų pietinio miesto rajono ir Kuršių nerijos, įrašytos į Unesco paveldą, – kalbėjo rimkiškė. – Beldėmės į Klaipėdos miesto savivaldybę, apskrities administraciją, pas tuometį Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską. Buvome gavę laišką, kad bus peržiūrėti statybos dokumentai. Deja, mums nepavyko įveikti korupcijos.“
Pasak V. Norvilienės, pirmieji Rimkų gyvenamieji namai atsidūrė apsauginėje zonoje per 470 metrų nuo „Neo group“ įmonės, nors privaloma riba – 500 m.
Dabar visi Klaipėdos miesto pietinio rajono gyventojai kankinasi dėl taršos cheminėmis medžiagomis. V. Norvilienės teigimu, jie negali atidaryti langų, nes salsvas kvapas griaužia nosį, gerklę. Medikai nustatę, jog per pastaruosius 3 metus padaugėjo ligonių, sergančių bronchine astma.
Alergiški žmonės stengiasi vakare po 21–22 val. nevaikščioti lauke.
„Rimkų bendruomenė kovoja, kad įmonė sumontuotų akmens anglies filtrus, kurie brangūs, todėl „Neo group“ naudoja skruberius. Šie neišvalo kenksmingų medžiagų, sukeliančių vėžinius susirgimus“, – pasakojo V. Norvilienė.
Lypkių gatvės žmonės tapo laisvosios ekonominės zonos įkaitais. Jiems labiausiai kenkia plastmasinių gaminių įmonė „Indoroma“, biodyzelino įmonė „Mestila“, tabako fabrikas. Pagal Lietuvos įstatymą pirma turi būti iškeldinti gyventojai ir tik tada statomos pramonės įmonės ir logistikos centrai. Lypkių gyventojams ir dabar Klaipėdos miesto valdžia neskiria lėšų, kad persikeltų į pageidaujamus būstus.
„Savivaldybės atstovas, nesitaręs su mumis, mūsų nekilnojamąjį turtą įvertino ne pagal rinkos kainas. Už tą sumą negalime įsigyti nekilnojamojo turto, kurio vertė būtų adekvati tam, kurį turime, – pasakojo lypkiškė Alma. – Nepakankamai įvertinta ir žemė, kurios kai kurie gyventojai turi po 3 hektarus.“
Pasak Almos, lypkiškiai gavę laiškus, kad pasirašytų sutartis dėl apskaičiuotos pinigų sumos, tačiau juos žada sumokėti tik iki 2009 metų birželio 30 d.
Pažadą ištesėjo
Pernai rugpjūtį Lypkių bendruomenė, kuriai vadovauja Aldona Toliušienė, pasikvietė Europos Parlamento narę Margaritą Starkevičiūtę. Susirinkusiems lypkiškiams, švepeliškiams tada ji pažadėjo pakviesti nepriklausomus ekspertus ištirti taršą, bet reikėjo Lietuvos valdžios sutikimo.
Susitikime dalyvavo žiniasklaidos atstovai. Radijo žurnalistė Rasa Pangonienė netikėtai pasiūlė šiuos žmones pakviesti į Briuselį. Visų nuostabai europarlamentarė iš karto sutiko. Šį savo pažadą ji ištesėjo gegužės viduryje. Ogi Lietuva nesutiko, kad nepriklausomi ekspertai įvertintų taršos lygį.
Žydintį pavasarį 20 Klaipėdos pašonėje gyvenančių Lypkių, Švepelių ir Rimkų gatvių gyventojų su šeimomis keliavo į Briuselį, Europos Parlamento būstinę, į susitikimą su M. Starkevičiūte. Savaitę trukusi kelionė buvo puikiai organizuota. Patogiai įsitaisę autobuse dieną jie keliavo Lenkijos, Vokietijos, Olandijos, Belgijos keliais, dairydamiesi į pravažiuojamus kaimus, miestelius, laukus. Delegaciją lydėjusi gidė Jūratė papasakojo įdomių faktų apie tas vietoves. Visas naktis klaipėdiškiai praleido Lenkijos, Belgijos ir Vokietijos viešbučiuose. Keliautojai nustebo, kad jiems buvo sumokėta po keliasdešimt eurų dienpinigių.
Jie labai nudžiugo, kad Briuselyje buvo apgyvendinti viename iš miesto centre esančių viešbučių. Taigi klaipėdiškiai turėjo galimybę pamatyti šurmuliuojančią naktinę Europos sostinę, pasigrožėti įvairiaspalve neonine reklama mieste. Prabudęs Briuselis atrodo kitaip. Galimybė palyginti – puikus dalykas.
Parlamentarų darbas iš arti
Rytą prie Europos Parlamento pastatų komplekso atvykusius klaipėdiškius pasitiko europarlamentarės M. Starkevičiūtės padėjėjas Mindaugas, o netrukus iš komiteto posėdžio atskubėjo ir ji. Politikė pakvietė į pastatą, kuriame įsikūrę 27 šalių 785 europarlamentarai, iš jų 13 – Lietuvos.
Teko palaukti eilutėje, kol biuro darbuotoja kiekvieną nufotografavo ir leidime įrašė asmens duomenis. Pasak M. Starkevičiūtės, įėjimas į šį pastatą griežtai kontroliuojamas. Taigi ne visos delegacijos čia patenka – dažniausiai jų nariai vedami į lankytojų bloką, kuriame tik patikrinamas rankinių turinys, fotoaparatai.
Pakilus į aukštą, kuriame yra šios europarlamentarės kabinetas, ji įspėjo: „Tylos“. Juk savo kabinetuose dirba europarlamentarai. „Čia liepia lankytojų nevesti“, – šyptelėjo M. Starkevičiūtė. Tačiau ji atvedė net į komiteto posėdį, kad klaipėdiškiai pažvelgtų į dirbančius įvairių šalių parlamentarus.
Beje, žingsniuodami erdviu pastato koridoriumi prasilenkėme su europarlamentaru Vytautu Landsbergiu. Pasisveikinus, jis pasiteiravo apie mūsų planus Briuselyje. M. Starkevičiūtei ištarus: „Dėkui už mane ginantį laišką“, V. Landsbergis atsakė nebeištvėręs neteisingos kritikos jos atžvilgiu ir jį parašęs. Vėliau europarlamentarė prasitarė, jog mūsų šalies žiniasklaida skaudžiai užgauliojanti ją.
M. Starkevičiūtė parodė savo kuklų darbo kabinetą, kuriame ankšta buvo pusei mūsų delegacijos. Padėjėjų kabinetas erdvesnis. Ji pasakojo, jog čia sulaukianti daug Lietuvos žmonių prašymų padėti dėl įvairiausių problemų. Tai ją pasiekia elektroniniu paštu, laidiniu telefonu.
„Europarlamente maloni atmosfera, kitokie santykiai nei Seime – seimūnai galėtų iš mūsų pasimokyti. Konfliktų tarp mūsų nebūna – kiekvienas atstovauja savo šaliai. Aš prie kavos puodelio su kolegomis pasikalbu apie savo šalies problemas, – pasakojo politikė. – Lietuvos žiniasklaidoje pasirodo užsakyti straipsniai su neteisingais faktais.“
Rūpestis – aplinkosauga
M. Starkevičiūtė – Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos (ALDE) narė. Ji nepartinė, išrinkta pagal Liberalų ir centro sąjungos sąrašą. M. Starkevičiūtė yra Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narė, be to, biudžeto komiteto, biudžeto kontrolės komiteto pavaduojanti narė. Ji taip pat trijų delegacijų ryšiams su Japonija, Iranu, Australija ir Naująja Zelandija narė.
„Dirbu nuo ryto iki vakaro – Briuselio nematau“, – sakė politikė.
Viena iš prioritetinių veiklos sričių – aplinkosauga. „Lietuva tampa šalimi, kurioje perdirbamos atliekos ir nuodingos medžiagos. Įstatymai vienodi visoms Europos Sąjungos šalims. Gamtosaugos klausimus Europos Sąjunga atidžiai stebi, tačiau Lietuvoje galima apeiti griežčiausius įstatymus, – kalbėjo M. Starkevičiūtė. – Jeigu aplinkosaugininkai būtų baudžiami milijoninėmis baudomis, būtų efektyvu.“
Ji akcentavo, kad dabar bandoma „prastumti“ baudžiamąją atsakomybę. Politikė prisipažino palaikanti griežtesnę poziciją. „Įstatymų laikymasis – Lietuvos kultūros dalis. Bet čia normalu nesilaikyti įstatymų, duoto žodžio. Lietuva nežino, ką darys rytoj. Lietuvai labai sunku atstovauti“, – prisipažino M. Starkevičiūtė. Ji prasitarė sulaukianti grasinimų.
2009 m. birželį vyks nauji rinkimai į Europarlamentą, tačiau ši politikė nebeketina dalyvauti: grįšianti į universitetą dirbti pedagoginį darbą.
Klaipėdiškius pagyrė už veiklą
M. Starkevičiūtė pasakojo parašiusi ES Aplinkos komisarui laišką, kuriame teiravosi, kodėl tokios nešvarios gamybos įmonės perkeliamos į Lietuvą, ar Europos Sąjungos įstatymas tai leidžiantis. Atsakymo sulauks po mėnesio. Taip pat ketinanti susitikti su aplinkos ministru Artūru Paulausku. „Mane jaudina aplinkosaugos klausimai, nes jie Lietuvoje itin aktualūs. Aš juos judinu, tačiau išspręsti labai sunku. Kiekvienas rodo pirštu į kitą“, – kalbėjo politikė.
Ji pagyrė atvykusių bendruomenių narius, kovojančius už savo teisę gyventi švarioje aplinkoje. „Gerai, kad esate neabejingi – jūsų darbas ne veltui. Niekas už gyventojus nepadarys – jeigu nesirūpinsite, niekas nesikeis“, – kalbėjo europarlamentarė.
Ji pridūrė, kad kelione į Briuselį norėjo paskatinti šiuos klaipėdiškius.
Politikė vaišino juos viename Europos sostinės restorane jūros gėrybėmis, po to vasariškai šiltą naktį vaikščiojo su klaipėdiškiais po naktinį miestą.
„Kad mūsų gyvenimas klostytųsi kaip ši kelionė“, – sakė V. Norvilienė.
Elena Frėzienė, su vyru ir dviem vaikais aplankiusi Briuselį, kalbėjo, kad ši kelionė – nuostabi dovana jos šeimai. Violetos Budrikienės nuomone, europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė kaip reta puikus žmogus. „Jeigu būtų daugiau tokių politikų, mūsų gyvenimas būtų kitoks“, – samprotavo kiti keliautojai.
Virginija LAPIENĖ
