Sveikata

Geriamasis vanduo ne visur saugus

Klaipėdos rajone 2007 m. 59,4 proc. gyventojų naudojo viešai tiekiamą geriamąjį vandenį. Klaipėdos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2007 m. kontrolę vykdė 81 geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, tačiau iki šiol ne visi geriamojo vandens tiekėjai nustatyta tvarka yra užsiregistravę. Klaipėdos apskrities VMVT neturi duomenų apie eksploatacijai priimamas naujas vandenvietes, jų eksploatuotojus.

Eksploatuoja bendrovės, savininkai, pajininkai

Klaipėdos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdydama valstybinę geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę, 2007 metais patikrino 28 geriamojo vandens tiekėjus ir 81 jų eksploatuojamas geriamojo vandens tiekimo teritorijas (vandentiekius). Šių patikrinimų metu nustatyta 215 pažeidimų: 13 atvejų nebuvo vykdoma geriamojo vandens periodinė, 10 atvejų – nuolatinė programinė priežiūra, nustatyti 114 gręžinių, jų sanitarinės apsaugos zonos I juostos, vandens bokštų eksploatavimo pažeidimų, 78 dokumentacijos, buitinių patalpų priežiūros ir kiti pažeidimai. Už juos 6 atvejais taikytos baudos.

Didžiausia rajono vandenvietė – Gargždų, ją eksploatuoja UAB „Klaipėdos vanduo“. 56 vandenvietes eksploatuoja UAB „Klaipėdos rajono vandenys“, 13 – pajininkai ir kaimo bendruomenės, 6 – įvairios UAB, ŽŪB, gyvenamųjų namų bendrijos, 5 – savininkai. Pajininkų, savininkų eksploatuojamų vandenviečių Klaipėdos rajone kasmet mažėja, nes jų eksploatavimą perima Savivaldybė. Nepareigingų, neatsakingų savininkų ir pajininkų, eksploatuojančių vandentiekius, Klaipėdos rajone liko nedaug, tačiau dar yra.

Kokybės kontrolę numato įstatymas

Geriamojo vandens tiekėjai privalo vykdyti viešai tiekiamo vandens programinę priežiūrą, t. y. atlikti geriamojo vandens laboratorinius tyrimus, apie tyrimų rezultatus informuoti ne tik Savivaldybės merą, maisto kontrolės instituciją, bet ir vandens vartotojus. Tai numatyta Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens įstatyme. Tačiau ar vartotojai žino, koks vanduo teka iš jų vandens čiaupų?

Iš 81 kontroliuotos vandens tiekimo teritorijos ataskaitos apie tiekiamo vandens saugos ir kokybės rodiklius 2007 m. nepateiktos tik 2 vandentiekių: Kuodžių (2007 metų pabaigoje savininkas šios vandenvietės eksploatavimą perdavė Savivaldybei) ir buvusios bešeimininkės, apleistos Pleškučių vandenvietės.

Tačiau vykdant programinę priežiūrą ne visų vandentiekių vanduo ištirtas pakankamai išsamiai. Toksiniai rodikliai visai netirti šių vandentiekių vandenyje: Žadeikių (eksploatuoja UAB „Klaipėdos rajono vandenys“), Mataičių, Lankupių, Mėželių, Pleškučių, Ruigių (eksploatuoja pajininkai ir kaimo bendruomenės), savininkams priklausančių Skomantų ir buvusios Priekulės pieninės vandentiekių, Lėbartų (eksploatuoja Klaipėdos miesto savivaldybė), Gargždų plytų gamyklos. Ne visais vandentiekiais tiekiamas vanduo buvo tirtas pakankamai dažnai.

Nustatyta mikrobinė tarša

Pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ „geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai bei geriamasis vanduo atitinka šios higienos normos nustatytus mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius“.

Iš mikrobinių rodiklių tiriamos žarninės lazdelės ir žarniniai enterokokai. Jei vandenyje randama šių bakterijų, jame gali būti ir ligas sukeliančių mikroorganizmų.

Geriamojo vandens tiekėjų 2007 m. vykdomos geriamojo vandens programinės priežiūros metu mikrobinė tarša buvo nustatyta 7 vandentiekių vandenyje. Skomantų vandenvietės savininkas bei Ruigių ir Šukaičių vandenviečių pajininkai operatyviai ėmėsi veiksmų ir vandens taršos priežastis pašalino, tačiau Macuičių II vandenvietės vandenyje tarša nebuvo pašalinta 45 dienas, Mėželių vandenvietės – 84 dienas. Šias vandenvietes eksploatuoja pajininkai.

Laiku nepašalinus mikrobinės taršos ir ją nustačius Klaipėdos apskrities VMVT paimtuose valstybiniuose mėginiuose, buvo sustabdytas geriamojo vandens viešasis tiekimas iš Karklės, Kretingalės seniūnijos vandenvietės, eksploatuotos UAB „Karklės kopos“, iš Lankupių, Priekulės seniūnijos vandenvietės, eksploatuojamos kaimo bendruomenės, iš Mėželių, Priekulės seniūnijos vandenvietės, eksploatuojamos pajininkų. Geriamojo vandens tiekimo sustabdymo atvejų Klaipėdos rajone pasitaiko kasmet.

Per didelės fluoridų, geležies, amonio koncentracijos

Aktualiausia pajūrio zonos požeminio vandens problema – gausus fluoridų kiekis. Geriamajame vandenyje fluoras yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir nesudaro jokių drumzlių, t. y. vartotojas jo nemato ir nejaučia. Tačiau nežymiai viršijančios fluoridų koncentracijos sukelia dantų fluorozę, o didesnės koncentracijos – kaulų fluorozę. Vandens kokybės gerinimą rajone būtina pradėti nuo šio sveikatai kenksmingo rodiklio panaikinimo viešai tiekiamame geriamajame vandenyje. Ši problema Klaipėdos rajone tinkamai nesprendžiama, nors apie tai kasmet informuojame Klaipėdos rajono savivaldybę.

Toksinis rodiklis fluoridas ištirtas 60 vandentiekių vandenyje, iš jų leidžiamą lygį (iki 1,5 mg/l) viršijo 18-os vandentiekių: Kalnuvėnų (4,4 mg/l), Pipirų (4,21 mg/l), Kopūstų (4,93 mg/l), Endriejavo (2,78 mg/l), Aukštkiemio (2,62 mg/l), Kretingalės (2,08 mg/l), Agluonėnų (2,0 mg/l), Šlikių (1,95 mg/l), Girkalių (1,94 mg/l), Plikių (1,82 mg/l), Saulažolių (1,8 mg/l), Kalotės (1,76 mg/l), Triušelių (1,72 mg/l), Vaitelių (1,71 mg/l), Klemiškės (1,68 mg/l), Antkopčio (1,66 mg/l), Ketvergių (1,65 mg/l), Dauparų (1,6 mg/l) – vandenyje (nustatyta maksimali koncentracija).

Nors geležis yra svarbus žmogaus mitybos elementas, tačiau didesnis jos kiekis geriamajame vandenyje sukelia vartotojų nepasitenkinimą. Geležies koncentracijos geriamajame vandenyje, siekiančios 1-2 mg/l sveikatai nekenkia, tačiau pablogina vandens skonį, pakeičia spalvą. Pagal geriamojo vandens tiekėjų pateiktus ataskaitų duomenis geležies koncentracija viršijo leidžiamą 42 vandentiekių vandenyje (iš 68 tirtų). Leidžiama geležies koncentracija – 200 µg/l. Didžiausios geležies koncentracijos nustatytos (µg/l): Judrėnų – 4000, Dudinėlių – 2650, Tilvikų – 2550, Auksorų – 2250, Girininkų – 1640, Šiūparių – 1610, Šalpėnų – 1530, Agluonėnų – 1300, Saulažolių – 1280, Daukšaičių – 1000 vandentiekių vandenyje. Jakų vandenvietėje, įrengus vandens kokybės gerinimo įrenginius, geležies koncentracija sumažėjo nuo 5680 µg/l iki 10 µg/l.

Amonio koncentracija leidžiamą lygį viršijo 59 vandentiekių vandenyje iš 79 tirtų.

Chloridai leidžiamą lygį viršijo Venckų ir Agluonėnų vandentiekių vandenyje, varis – Kairių vandentiekio vandenyje, natris – Aukštkiemio vandentiekio vandenyje.

Pagal 2007 m. tirtus rodiklius saugus ir kokybiškas vanduo buvo tiekiamas iš Gargždų, Dituvos, Mickų, Rokų, Kalotės (eksploatuojamos gyvenamųjų namų bendrijos) vandenviečių.

Apie gyventojų aprūpinimo saugiu ir kokybišku geriamuoju vandeniu problemas Klaipėdos apskrities VMVT kasmet raštu informuoja Klaipėdos rajono savivaldybę, kasmet organizuoja pasitarimus, seminarus.

Rima SLABOŠEVIČIENĖ

Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja – maisto produktų inspektorė