Sveikatos apsauga

Gydytojai kelia sparnus į Angliją

Gargždų PSPC Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojas Nikolaj Primuk ir jo kolega Algimantas Lukas gavo licencijas ir baigia susitvarkyti likusius formalumus, kad galėtų išvykti ir dirbti gydytojais Anglijoje. Tuo tarpu įstaigos vadovams jau ne metai ir ne du, kaip nepavyksta surasti naujų gydytojų, kad šie galėtų sumažinti dabar dirbančiųjų krūvį, o pacientams sudaryti geresnes galimybes patekti pas šeimos gydytoją. Gargždų PSPC vadovai nuogąstauja, jog ateity situacija gali tapti itin sudėtinga, nes specialistai sensta, o naujų Lietuvos universitetai parengia nepakankamai.

Finansinė priežastis – ne vienintelė

Pacientų gerai vertinamas šeimos gydytojas Nikolaj Primuk, paklaustas, ar kalbos, jog rengiasi išvykti dirbti į užsienį atitinka tikrovę, buvo atviras: „Taip, liko tik formalumai.“ Vienas iš motyvų išvykti buvo menkas atlyginimas: „Mūsų atlyginimų didinimas vėlavo daugiau kaip dvejus metus. Dabar jis pakeltas, tačiau nė iš tolo neprilygsta tam, koks mokamas naujokui Anglijoje. Jis šešis kartus didesnis.“

Tačiau pagrindinis argumentas išvykti į Angliją – visiškai kitoks gydytojo statusas. Jis ne tik neturi finansinių problemų, bet visuomenėje yra labai aukštai vertinamas.

Nikolaj Primuk prieš dvejus metus pradėjo rengti dokumentus licencijai gauti. Sako, jog norėjosi pakeisti aplinką, įgyti naujos patirties, tobulai išmokti anglų kalbą, kuriai vis nepavykdavo rasti laiko. Gydytojas prieš 16 metų baigė Kauno medicinos institutą (dabar universitetas), jau 9 metus dirba Gargžduose. Neslepia, kad ilgainiui darbas ėmė virsti rutina. „Sakoma, kad žmogaus gyvenime yra tam tikri etapai. Kas septyneri metai jie keičiasi. Iš tiesų, kai permąstau, taip buvo ir man. Prieš porą metų pajutau, kad šiame darbe viskas lyg ir aišku, o norisi iššūkio, naujos patirties“, – neslėpė pašnekovas.

Lietuviškus diplomus pripažįsta

Gydytojas papasakojo, jog prieš dvejus metus jo įdarbinimu užsienyje pradėjo rūpintis tuo užsiimanti firma. Problemų dėl išsilavinimo ir kvalifikacijos nekilo – Lietuvos medicinos universitetų diplomai Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare yra pripažįstami, tad jokių egzaminų laikyti nereikėjo. Reikalaujama tik tam tikro anglų kalbos lygio. Gydytojas jau tris kartus dalyvavo kursuose, kur pirmąkart mokėsi kalbos, o kitus kartus susipažino su būsimuoju darbu. „Anglijoje šeimos gydytojo darbas gerokai skiriasi nuo to, ką darome mes Lietuvoje, – įspūdžiais dalijosi N. Primuk. – Gydytojas tik gydo, jis neapkrautas popieriais, pažymų rašymu, jis nesprendžia socialinių problemų, ką nuolat tenka daryti Lietuvos medikams. Nors dirba daug, tačiau jam deramai atlyginama.“

Gydytojų šioje šalyje trūksta, jų krūviai – dideli. Tačiau Anglijos valdžia elgiasi racionaliai. Ji verčiau samdo specialistus iš kitų valstybių, nei pati investuoja didelius pinigus į jų parengimą.

Angliška tvarka šokiruotų lietuvius

N. Primuk patvirtino tai, ką pasakoja Lietuvos emigrantai, gyvenantys Anglijoje ir bent kartą turėję reikalų jos sveikatos priežiūros įstaigose. Jo teigimu, šeimos gydytojas teikia kur kas mažiau paslaugų nei Lietuvoje, nors pirmoji pagalba yra logiškai apmąstyta. Tačiau, pasak pašnekovo, mūsų pacientui tokia atrodytų per menka. Šeimos gydytojas itin retais atvejais skiria leidžiamuosius vaistus, antibiotikus, o stipriai karščiuojančiam gali pasiūlyti… išsirengti ir patalpoje įjungti kondicionierių.

Vizitą pas šeimos gydytoją reikia planuoti prieš porą savaičių ar net mėnesį, o skubios pagalbos už gydytojo kabineto durų gali tekti laukti iki 6 valandų.Tačiau gydytojai, skirtingai nei Lietuvoje, turi galimybę skirti bet kuriuos ir bet kiek tyrimų, jei mano esant reikalinga juos atlikti. Pacientui už juos mokėti nereikia. Jeigu įtariama onkologinė liga, pagalba teikiama labai skubiai. Anglijoje populiarūs klubai, į kuriuos suburiami viena chroniška liga sergantieji, pavyzdžiui, diabetikai. Jiems teikiama daug informacijos apie ligą, apie tai, kaip reikia gyventi su ja, apie vaistus ir gydymo naujoves bei kt. Tokie klubai sumažina eiles pas šeimos gydytoją, be to, Anglijoje daug konsultacijų teikiama telefonu, pacientai informuojami elektroniniu paštu. Dauguma pas gydytoją registruojasi internetu, registratūros atlieka kur kas daugiau funkcijų nei pas mus. Kitoks ir pacientų požiūris. Jie, pasak pašnekovo, nesiveržia į ligonines, o sunegalavę verčiau paguli kelias dienas namuose, nei eina pas šeimos gydytoją. Darbdaviams pakanka paties darbuotojo pranešimo, jog serga ir kelias dienas neatvyks į darbą. Taip sutaupoma ir šeimos gydytojo laiko.

Išvyksta ne visam?

Nikolaj Primuk į Angliją planuoja vykti be šeimos. Žmona odontologė ir penkiametė dukra liks Lietuvoje. „Kol kas neturiu planų išvykti visam laikui, noriu padirbėti metus kitus, įgyti naujos patirties ir šiek tiek užsidirbti“, – sakė gydytojas. Tačiau neslėpė, kad nemažai jo draugų ir pažįstamų, kurie jau senokai išvykę, gyvenimu Anglijoje nesiskundžia. Tarp jų – ir medikai. Trumpam grįžtančiuosius į Lietuvą šokiruoja itin aukštos būsto kainos ir baisus biurokratizmas, kuris veši mūsų sveikatos priežiūros sistemoje. Ir tai sustabdo nuo sprendimo grįžti į Tėvynę.

Specialistų rengiama per mažai

Gargždų PSPC vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas su nerimu laukia dienos, kai du licencijas užsienyje dirbti turintys gydytojai įteiks pareiškimus. Kas juos pakeis, jei dabar nepavyksta rasti gydytojų, kurių įstaigai reikėtų dar bent dviejų. „Šiais metais Kauno universitetas parengė tik 19 šeimos gydytojų. Juos išgraibstė didieji miestai. Jauni žmonės į provinciją nesiveržia. Nepavyko prikalbinti ir buvusių gargždiškių, kurie baigė mokslus, sugrįžti. Butų kainos Gargžduose ne ką skiriasi nuo Klaipėdos, tad jie mieliau kuriasi uostamiestyje, o važinėti, kai yra pakankamai darbo jame, neapsimoka. Taigi nežinau, ką galėtume jauniems specialistams pasiūlyti. Aš jau nekalbu apie kaimus ir miestelius, kai juose nebebus kam dirbti“, – liūdnas prognozes pateikė Gargždų PSPC vadovas.

P.S. Ketvirtadienį sužinojome, jog šeimos gydytojas A. Lukas įteikė pareiškimą atleisti iš darbo. N. Primuk kol kas pasiprašė nemokamų atostogų, po kurių vargu ar besugrįš. Šeimos medicinos klinikos vedėja I. Stankuvienė neslepia, kad situacija tampa išties sudėtinga, tačiau minėtų gydytojų pacientų prašo nepanikuoti ir neskubėti prisirašyti prie kitų gydytojų. „Intensyviai ieškome naujų darbuotojų. Kol kas N. Primuk ir A. Luko pacientus priims visi dirbantys šeimos gydytojai. Tačiau talono pas juos gali tekti laukti ilgiau. Prašome pacientų, kuriems nuolat reikalingi vaistai, receptus jiems pasiimti 3 mėnesiams. Turime visi pasistengti, kad nesudarytume nereikalingų eilių pas šeimos gydytoją. Sudėtinga situacija bus dar ir spalio mėnesį, mat nemažai gydytojų nėra atostogavę arba neišnaudoję dalies atostogų“, – paaiškino I. Stankuvienė.

Irena KASPERAVIČIENĖ