Savivaldybėje
Taryba neužkirto kelio privačioms statyboms “Žilvityje”
Ketvirtadienį Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nepanaikino UAB “Gintarinė mūza” parengto žemės sklypo moksleivių poilsiavietės “Žilvitis” teritorijoje, Karklės kaime, detaliojo plano.
Nesutiko apskrities administracija
”Bangoje” jau rašėme, jog Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskričiai institucija pareikalavo Savivaldybės tarybą panaikinti jos 2000 m. gegužės 11 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, numatantis vaikų poilsio stovyklos “Žilvitis” teritorijoje naujas statybas, rekonstrukcijas, restauracijos pritaikymo galimybes, patikslinantis sklypo ribas. Poilsiavietės žemės sklypą iš valstybės nuomojasi Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija. Dalį jo detaliajame plane minėtoms statyboms ji pernuomojo UAB “Gintarinė mūza”. Per šešerius metus sklype neišdygo nė vienas pastatas, nes Klaipėdos apskrities administracija nedavė privačiai įmonei UAB “Gintarinė mūza” leidimo statyti valstybės žemėje, o teismų maratone, kol nebuvo patvirtintas Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, reikalai taip pat neišsisprendė.
Naujos statybos – vietoj senų
Tarybos posėdyje dalyvavęs UAB “Gintarinė mūza” direktorius Nerijus Kuzma priminė Tarybos nariams, jog dar 1988 m. AB “Klaipėdos maistas” pradėjo statyti poilsiavietėje pastatus. Kadangi “Žilvitis” lėšų neturėjo, pastatai buvo nebaigti, vėliau juos teko nugriauti. Pasak N. Kuzmos, UAB “Gintarinė mūza” įsisteigė dalinantis AB “Klaipėdos maistas”, tad sklypą iš profsąjungų federacijos nuomojosi ir detalųjį planą naujoms statyboms vietoje nebaigtų statyti ir nugriautų pastatų rengė kaip buvusi AB “Klaipėdos maistas” dalies akcijų perėmėja. Niekas neatsakė į retoriškai nuskambėjusį Tarybos nario, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko A. Klizo klausimą, kaip iš 12 arų sklypo, kuriame teko nugriauti nebaigtas statybas, atsirado 68 arai.
Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja V. Vytienė paaiškino, kad detalusis planas parengtas ne buvusioje statybvietėje, o kitoje “Žilvičio” teritorijos dalyje. Pasak skyriaus vedėjos, pagal patvirtintą regioninio parko tvarkymo schemą, etnokultūrinio draustinio dalyje leidžiama statyti tik buvusių sodybų vietose, o tokių buvimo ženklų statyboms suplanuotoje teritorijoje nepavykę aptikti. Teigdamas, jog šiuo metu viena profsąjunga ryja kitą ir nežinia, kas gali atsirasti “Žilvityje”, jei detalusis planas bus panaikintas, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos pirmininkas A. Liaudanskis citavo istorikų išvadas apie jo teritorijoje buvusias sodybvietes. Jas V. Vytienė pavadino negaliojančiomis, nes niekas po jų teiginiais nepasirašė.
Sprendimas – palikti
Posėdyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profsąjungos federacijos tarybos pirmininkas A. Gedgaudas prašė Tarybą nenaikinti detaliojo plano. Poilsiavietė, pasak jo, nyksta, tad geriausia išeitis – pastatyti apie 50 etnografinių namelių, kurių kiekviename galėtų ilsėtis po 10 vaikų. “Jei to nesiims valstybė, galima gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų”, – kalbėjo A. Gedgaudas.
Kalbėję Tarybos nariai taip pat siūlė nenaikinti plano. Tarybos narys socialliberalas V. Macijauskas siūlė leisti teritorijos šeimininkams koreguoti planą, “Piliečių sąjungos” atstovas A. Albertjan priminė, jog pajūryje vietoj 8 liko tik dvi moksleivių poilsio stovyklos, tad būtina suteikti galimybę statyboms.
22 Savivaldybės Tarybos narių valia (vienas susilaikė) detalusis planas, numatantis moksleivių poilsiavietės “Žilvitis” teritorijoje esamų pastatų rekonstrukciją, naujų statybą ir kt. paliktas galioti.
Po balsavimo, pasinaudodamas replikos teise, Tarybos narys A. Liaudanskis pasiūlė Tarybos Kontrolės komitetui išsiaiškinti, kur dingo 3 ha apie vaikų poilsio stovyklą buvusios laisvos žemės.
Specialistams kilo abejonių
Nežinia, kaip toliau vystysis įvykiai, tačiau Taryba kažkodėl nepadėjo taško šioje istorijoje. V. Vytienė po posėdžio „Bangos” korespondentei paaiškino, kad stovyklos pastatams rekonstruoti ir naujiems statyti detalusis planas nereikalingas, tad nežinia kodėl politikai jį taip stengėsi išsaugoti. Tuo tarpu turėdama patvirtintą ir nepanaikintą planą UAB “Gintarinė mūza” vėl gali prašyti apskrities administraciją sutikimo statyti numatytus pastatus nuomojamoje žemėje, o jo negavusi, kreiptis į teismus. Jei laimėtų, rajono Savivaldybės administracija privalėtų išduoti leidimą statybai. Priminsime, jog nagrinėdami jų ankstesnius skundus Klaipėdos apygardos, o vėliau ir Vyriausiasis administraciniai teismai ieškinį atmetė, motyvuodami, jog kol nepatvirtintas Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, nėra galimybių nustatyti, ar numatytoje vietoje galimos statybos. Dabar planas yra. Jei dar atsirastų parašai po istorine pažyma apie minimoje teritorijoje buvusias sodybas, nieko ir nebetrūktų.
Po posėdžio ne vienas specialistas, tarp jų ir administracijos Juridinio skyriaus vedėjas R. Bagačiovas, teigė nesupratę Tarybos sprendimo motyvų. Kalbėdami apie vaikų poilsio stovyklos “Žilvitis” išsaugojimą, Tarybos nariai paliko galioti privačios firmos parengtą detalųjį planą, leidžiantį statyti ne vaikų poilsiui skirtus pastatus.
Beje, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskričiai institucija, Tarybai nepanaikinus minėtojo sprendimo, taip pat turėtų pateikti ieškinį teismui dėl jo panaikinimo.
Jadvyga SURPLIENĖ
