Privalomas augintinių ženklinimas – gyvūnų saugumui ir žmonių atsakomybei

Seime priimti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimai: nuo 2021 m. gegužės 1 d. gyvūnus augintinius – šunis, kates ir šeškus privaloma ženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Uždrausta prekiauti katėmis, šunimis ir šeškais lauko sąlygomis ir turgavietėse, taip pat veterinarai įpareigoti pranešti atsakingoms institucijoms, jei pastebi žiaurų elgesį su gyvūnu. Plečiamas ženklintojų ratas – ženklinti galės asmenys, baigę specialius mokymus.

Susipažinkime: esu Monika Calzonaitė, nauja Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ korespondentė, auginu 10 mėn. rudą labradoro retriverį Volfą. Įsigijusi šuniuką iškart nusprendžiau jį ženklinti ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR), juk nelaimės atveju, jei Volfas pabėgtų, tai padėtų grąžinti jį pas mane.

Asmeninė patirtis

Susipažinkime: esu Monika Calzonaitė, nauja Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ korespondentė, auginu 10 mėn. rudą labradoro retriverį Volfą. Žaismingas, labai smalsus ir judrus, puikiai moka tik vieną komandą – „sėdėti“, nes žino, kad už tai gaus skanėstą. Įsigijusi šuniuką iškart nusprendžiau jį ženklinti ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR), juk nelaimės atveju, jei Volfas pabėgtų, tai padėtų grąžinti jį pas mane. Pirmojo apsilankymo metu (Volfui buvo 3 mėn.), veterinarijos klinikoje Klaipėdoje po apžiūros ir konsultacijos gydytoja pasiteiravo, ar „čipuosiu“ augintinį. Man atsakius, kad taip, veterinarė informavo, jog procedūra bus atlikta po kelių savaičių, kai reikės skiepyti šunelį privalomu skiepu. Iš anksto davė užpildyti dokumentus, reikalingus įregistravimui: reikėjo įrašyti informaciją ir apie save, ir apie augintinį: šuns veislę, vardą, spalvą. Taip pat pasirūpinau ir antkaklio pakabuku – ant jo išgraviruotas šunelio vardas, o kitoje pusėje – telefono numeris. Ženklinimo procedūra buvo greita, atlikta profesionaliai – šuniukas tik suinkštė. Taigi, antrasis apsilankymas vet. klinikoje atsiėjo nemenką pinigų sumą – skiepas kainavo apie 25 Eur, o ženklinimas su įregistravimu – apie 27 Eur. Suprantu, galbūt ne visi radę paklydusį šunį ar katę iškart veža pas veterinarą tikrinti, ar yra mikroschema, tačiau žinodama, kad mano šunelis paženklintas ir įregistruotas, jaučiuosi ramesnė – anksčiau ar vėliau patikrinus jo „čipą“ bus matomi mano duomenys, ir Volfas bus grąžintas į namus.

Žmonės nemato prasmės

Seime priimtos įstatymo pataisos taikomos atgaline data: iki šių metų gegužės 1 d. atvestus gyvūnus augintinius – šunis, kates ir šeškus privaloma paženklinti per vienus metus – iki 2022 m. gegužės 1 d. Socialiai remtiniems asmenims ir senjorams valstybė kompensuos ženklinimo išlaidas, tačiau tik iki 2022 m. gruodžio 31 d. Iki 2021 m. gegužės 1 d. atvesti gyvūnai, naudojami versliniam auginimui, turės būti paženklinti ir įregistruoti iki šių metų rugsėjo 1 d. Visus naujai atvestus gyvūnus nuo 2021 m. gegužės 1 d. privaloma ženklinti ir įregistruoti per 4 mėn, bet ne vėliau kaip iki gyvūno perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.

Evos Grubliauskienės, „ARO veterinarijos vaistinės“ savininkės, nuomone, jei priimtas toks įstatymas, reikia jo laikytis, tačiau nepritaria tam, kad įstatymas būtų taikomas atgaline data. Anot pašnekovės, jau ir dabar atėję klientai teigia, kad neženklins gyvūnų, nes sunkiai gyvena, neturi tam lėšų arba turi daug augintinių, nemato reikalo to daryti: „Klientai kelia klausimą – mano šuniui jau 12 metų, tai ar turiu dabar jį „čipuoti“? Negi reikės išvežti ir pamesti – na, nėra iš ko susimokėti tokiam dalykui.“ Taigi, dėl Seime priimtų Gyvūnų gerovės įstatymo pataisų visgi gali padaugėti beglobių gyvūnų. Svarbu tai, kad vien mikroschemos, vadinamos „čipu“, neužtenka. Pašnekovė „Bangai“ pasakojo, kad kartais atveda rastus gyvūnus, jie paženklinti, bet neįregistruoti Gyvūnų augintinių registre: „Tai tuščias reikalas. Mikroschema yra, o informacijos, sekimo nėra.“ E. Grubliauskienė įsitikinusi, kad labiau reikėtų skatinti švietėjišką veiklą apie gyvūnų auginimą, o ne skirti baudas.

„ARO veterinarijos vaistinėje“ ženklinimas ir įregistravimas kainuoja nuo 15 iki 20 Eur, tačiau kainos įvairiuose rajonuose ir miestuose gali būti skirtingos.

Kyla įvairios grėsmės

Veterinarijos klinikos „Cityvet“ bendrasavininkės Justina Pociūtė ir Vilija Kalvytė teigia, kad visuomet rekomenduoja žmonėms paženklinti ir įregistruoti savo gyvūną dėl augintinio saugumo. Tačiau griežtai nepritaria Seime priimtai įstatymo pataisai, kad ženklinti galės asmenys, išklausę mokymus ir gavę leidimą tai daryti. Justinos nuomone, privalomas ženklinimas skirtas tam, kad sumažintų nelegalių veisyklų kiekį: „Jeigu patys daugintojai galės gauti leidimą ir suženklinti laikomus gyvūnus, tai problema nebus išspręsta.“ Nepasitikėjimą kelia ir tai, kad prie Gyvūnų augintinių registro duomenų bazės galės prieiti bet kas. „Dabar padaugėję gyvūnų vagysčių. Koks nors asmuo, priklausantis grupuotei, galės ramia širdim paženklinti pavogtus gyvūnus. Turėdamas leidimą jis galės prieiti prie duomenų bazės ir piktnaudžiauti informacija: pakeisti kito gyvūno duomenis, pavyzdžiui, savininko vardą“, ‒ įsitikinusi J. Pociūtė. „Cityvet“ klinikos bendrasavininkė V. Kalvytė atkreipia dėmesį, kad, norėdami praplėsti ženklintojų ratą, parlamentarai gali padaryti meškos paslaugą. „Veisykloms keliami rekalavimai, jos turi dalyvauti parodose, kad galėtų veisti šunis ar kates, privalo veisiamus gyvūnus suženklinti, o tai pakankamai brangu – augintinių kainos ne šiaip nemenkos. Dabar daugintojai rankom plos. Mat išklausę kursus paženklins gyvūnus, galės teigti, kad yra dokumentai, ir užkelti kainas, o į tai, kad gyvūnai laikomi kraupiomis sąlygomis, niekas neatsižvelgs“, – samprotauja specialistė.

Klinikoje „Cityvet“ ženklinimo paslauga su įregistravimu šiuo metu kainuoja 15 Eur, tačiau, J. Pociūtės manymu, prievole gyventojams gali pasinaudoti mikroschemų tiekėjai ir esant paklausai pradėti kelti kainas.

Prekeiviai daug prižada

Veterinarijos klinikos „Libetera“ savininkas Robertas Galinskas teigia, kad priimtos įstatymo pataisos teisingos ir reikalingos, tačiau pastebi ir gilesnes problemas: „Kaimo vietovėse ne tik neženklinami gyvūnai, bet ir neskiepijami, nėra gydomi.“ Privalomas ženklinimas padės lengviau rasti dingusius, pasimetusius gyvūnus, apsaugos nuo vagysčių. „Pasitaiko atvejų, atveda šuniuką, rastą Gargžduose, o patikrinęs „čipą“ pamatai, kad gyvūnas iš Klaipėdos“, ‒ pasakojo Robertas. Jo nuomone, prievolė kilo dėl garsiai nuskambėjusių daugintojų skandalų, o priimtomis įstatymo pataisomis siekiama, kad būtų užtikrinta kontrolė, veterinarijos tarnyboms būtų lengvesnis atsekamumas.

Klinikoje „Libetera“ ženklinimo paslauga kainuoja 20 Eur.

Robertas įsitikinęs, kad turgavietėse dažniau prekiauja daugintojai, todėl pritaria draudimui prekiauti augintiniais atvirose vietose: „Nereikia prekiauti turguose – tai gyvas padarėlis, o ne obuoliai, morkos ar bulvė.“ Tokie prekeiviai turgavietėse dažnai daug prikalba, kad parduotų gyvūną, o paskui dingsta, pirkėjai nesulaukia jiems žadėtų atsiųsti augintinio dokumentų, taip pat lieka neaišku, ar tinkamai pasirūpinta augintiniais – ar jie paskiepyti bei nukirminti.

Kiekvienas asmuo prieš įsigydamas gyvūną turi gerai pagalvoti, ar išgalės juo pasirūpinti, išmaitinti, ar turės lėšų paskiepyti, paženklinti ir įregistruoti, jei nesiruošia dauginti – sterilizuoti, kad jis toliau gyventų pilnavertį gyvenimą. Anot „Bangos“ pašnekovo, gyvūnų prieglaudos nebeišgali pasirūpinti visais beglobiais. „Reikia didinti pačių savininkų atsakomybės jausmą, šviesti žmones. Turim turėti gyvūnų augintinių duomenų bazę, kuri jau sukurta, ir užtikrinti kontrolę. Galim nieko nedaryti ir dejuoti, kaip čia yra, bet galim nuo kažko pradėti“, ‒ nuomone pasidalijo R. Galinskas.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projekte numatyta, kad veterinarai privalo pranešti atsakingoms institucijoms, jei pastebi žiaurų elgesį su gyvūnais. Vis dėlto kyla abejonių, kaip tai turėtų būti išpildyta. „Bangos“ pakalbinti veterinarijos specialistai teigė, kad veterinarai visada pasako šeimininkui, jei netinkamai elgiamasi su gyvūnu, o liūdna realybė tokia, kad žmonės, kurie žiauriai elgiasi su gyvūnais, net nesirūpina ir neveda augintinio pas veterinarą.

Visais beglobiais nepasirūpinsi

Šunelio Granto šeimininkė Skirma, pakalbinta „Bangos“, teigia ir anksčiau svarsčiusi apie augintinio ženklinimą ir įregistravimą, o dabar taip ir padarys, nes tai jau ir privaloma: „Suprantu, ženklinimas reikalingas, kai pamatėme, kas vyksta: labai liūdna, kad yra tokių žmonių, daugintojų, kurie kankina gyvūnus dėl naudos.“ Skirmos nuomone, ženklinimo kaina nėra labai didelė, bet pagalvojus apie vyresnius žmones, kurie norėtų įsigyti draugą, jiems tai gali būti nemenka suma. Grantas nebėga toli nuo jos, jei žaidžia slėpynių, jis ieško šeimininkės, matyt, dėl to poreikio paženklinti šunelį Skirma anksčiau nematė.

Jonas, jau 12 metų auginantis kalytę Tekilą, teigė, kad nėra apsisprendęs dėl ženklinimo. Šuo jau vyresnio amžiaus, turi ir sveikatos problemų. „Paleista ji niekur toli nepabėga. Na, matysim. Jei baudą išrašys didesnę nei 15 Eur, tada paženklinsim. Pirma gal kokį įspėjimą duos“, ‒ juokavo Jonas.

Nijolė, Čako šeimininkė, teigia, kad priimtas įstatymas itin reikalingas. Pašnekovė pasakojo, kad kiek gali rūpinasi beglobiais keturkojais: vieną vežė į prieglaudą, nes rado išmestą, kitam lauke maisto įdėdavo. Tačiau visais nėra įmanoma pasirūpinti. „Kad ir kaip gaila, bet visų juk neiššersi. Žmonės dabar elgiasi neatsakingai, tikrai reikia daugiau kontrolės ir didinti šeimininkų atsakomybės jausmą. Ir dėl sterilizacijos reikia pagalvoti“, ‒ svarsto Nijolė. Ji sakė, kad nors Čakas jau senas, bet paženklins. Kaina nesanti tokia didelė, palyginti kiek kartais tenka išleisti gydant augintinį.

Neišleidžia iš namų

Katinų augintojai svarsto, ar reikalinga prievolė katėms, kurios neišleidžiamos iš namų, bet įstatymo pataisoms pritaria.

Aušrinė, turinti katytę Mają, teigia pritarianti ženklinimui, nes lengviau bus rasti pasimetusį augintinį, tačiau savo katės „nečipavo“, nes neišleidžia iš namų.

Jolita, auginanti du katinus, teigia neženklinusi augintinių dėl panašių priežasčių. „Jie niekur neina. O vienas tai jau per senas – kam kankinti gyvūną… Ženklinimas labiau aktualu šunų turėtojams“, ‒ nuomone pasidalijo Jolita. „Jei augintinį turi senas žmogus ir jam sunku atvežti gyvūną? ‒ kėlė klausimą „Bangos“ pašnekovė. ‒ Jeigu į namus atvyktų be papildomo mokesčio, paženklinčiau ir įregistruočiau jaunesnįjį katiną. O kol kas neplanuoju.“

Ieva, turinti ir katiną, ir šunį, sako, kad ženklinti ir įregistruoti gyvūnus yra labai svarbu. „Mano katinas serga onkologine liga ir jam negali būti daroma jokia intervencija į odą. Bet jei galėčiau – paženklinčiau“, ‒ „Bangai“ pasakojo Ieva. Jos šuo paženklintas ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre.

Monika CALZONAITĖ

Nuotr. iš asmeninio archyvo