Medijų raštingumas – jaunimo sąmoningumo dalis
Informacinėms technologijoms sparčiai žengiant į priekį, dažnai susiduriame su klausimu, kaip suvaldyti didelius informacijos srautus ir kaip tinkamai reaguoti į įvairius šaltinius. Asociacijos „Skeptiškas jaunimas“ vadovas Šarūnas Bačiliūnas kartu su „Iniciatyvos Kaunui“ sukūrė internetinę platformą „Ar tikra?“, kad padėtų jaunuomenei suprasti, kokia informacija yra tinkama, o kokia – melaginga.
Opi problema
„Gyvenimas informaciniame amžiuje nėra lengvas: susiduriame su daugybe netikrų, suklastotų naujienų, tačiau kokia yra šios dezinformacijos problema? Atsakymas yra paprastas: dažnam nūdienos individui trūksta informacijos raštingumo – mokėjimo kritiškai mąstyti apie informaciją, kurią randame internete, bei kaip patikrinti jos tikrumą. Vaikai yra mokomi įsisavinti informaciją nemąstydami apie jos tikrumą ir pasikliauti internetu, o ne kvestionuoti ten parašytą informaciją. Mokyklose nebemokoma, kaip atrinkti tinkamą informaciją, kaip spręsti konfliktus, kaip atskirti faktus nuo nuomonių, kaip ieškoti tinkamos informacijos“, – taip savo platformos tikslą pristato kūrėjai. Pasak Š. Bačiliūno, jaunimo mokymas apie dezinformaciją yra viena iš sričių, kur dar reikia tobulėti: „Kalbėjau su Kauno savivaldybe, kokios šiuo metu yra aktualios problemos jaunimo srityje, o mes dirbame kritiško mąstymo ir medijų raštingumo srityje. Gyvename informacijos pertekliuje, tad norėjome sukurti įrankį, padėsiantį jauniems žmonėms naviguoti interneto platybėse.“
Žavisi Suomijos pavyzdžiu
Projekto rengimas prasidėjo nuo idėjos: reikėjo aptarti, ką skelbti. Buvo nutarta, jog svarbu pateikti ir informacinių straipsnių, vizualinės, teorinės medžiagos. Vėliau buvo nuspręsta sukurti daugiau naudingų įrankių: infografikų ir žaidimų. Tai itin palengvins naudojimąsi.
Kaip pasakoja asociacijos vadovas, nuolat tikrinti, ar informacijos šaltiniai patikimi, sunku, tad jaunimas patiki tuo, ką rašo. „Geras Suomijos pavyzdys – integravo kritinį mąstymą į ugdymo programą, į pamokas. Nėra atskiros pamokos, tačiau skatinami mokiniai abejoti informacija, tikrinti šaltinius. Jų tikslas, kad jauni žmonės, prieš paspausdami „patiktuką“ pagalvotų, ar tai tikra naujiena, ar dalijuosi dezinformacija ir prisidedu prie melagingos informacijos sklaidos“, – įkvėpimo šaltiniu dalijasi Š. Bačiliūnas pridurdamas, jog buvo pakviesti net ekspertai iš JAV, kad tinkamai sudarytų programą. Tikimasi, jog Lietuva paseks panašiu pavyzdžiu.
Projektu siekiama jaunuomenei padėti suvaldyti milžiniškus informacijos kiekius, išmokti skirti, kur yra nuomonė, o kur – faktai, suprasti, koks skirtumas tarp subjektyvumo ir objektyvumo.
Svetainę galite rasti adresu www.artikra.lt.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Jaunųjų korespondentų klubo narė
