Auganti Slengių bažnyčia augina geradarystę

Viktoro DAUJOČIO nuotr.: S. Riaukienė, padovanojusi sklypą maldos namų statybai: „Esu pakylėta, kad parapijiečiai jau įžengė į bažnyčią.“

Prieš dešimtmetį subrandinta mintis Slengiuose, Sendvario seniūnijoje, uostamiesčio pašonėje, statyti bažnyčią tampa realybe. Pastatas jau su stogu ir gegužę pirmą kartą čia aukotos šv. Mišios, pašventintas rėmėjų dovanotas varpas. Statyti bažnyčią – didžiulis iššūkis Slengių parapijos klebonui kun. Viktorui Daujočiui ir parapijiečiams. Sėkmė priklauso nuo Dievo malonės ir aukotojų dosnumo.

Maldos statomoje bažnyčioje

Slengių parapijos bendruomenės aktyviausi nariai pastaruoju metu lengviau atsikvėpė: pagaliau Dangaus gatvėje ne tik išryškėjo naujos bažnyčios kontūrai, bet ir apšiltintos sienos, užklotas čerpių stogas. Ir jau pirmą kartą parapijiečiai įžengė į bažnyčią. Pasak Slengių bažnyčios statytojo, Vėžaičių ir Slengių parapijų klebono V. Daujočio, statybos darbai vyksta pagal planą.

Kelerius metus Slengių parapijos žmonės meldžiasi laikinoje Gindulių koplyčioje, kurioje ankšta. Statomos bažnyčios erdvė nepalyginamai didesnė (290 kv. m) nei laikinoji koplyčia.

Vienos iš jauniausių Žemaitijoje Slengių parapijos istorija, anot kunigo V. Daujočio, iš kelių etapų. Nepriklausomybės pradžioje kelios čia buvusios gyvenvietės priklausė skirtingoms Klaipėdos parapijoms. Tačiau Plikių parapijoje pradėjus dirbti klebonui kun. Dariui Trijoniui, Telšių vyskupas pasiūlė jas sujungti. Tuomet Gindulių bibliotekoje pradėtos aukoti šv. Mišios. Buvusi bibliotekininkė Emilija Alminienė – viena iš iniciatorių statyti bažnyčią Slengiuose.

Padovanojusi žemę, sulaukė priekaištų

Pradėjus ieškoti sklypo maldos namų statybai, prieš 9 metus Gindulių gyventoja Stefanija Riaukienė pasiūlė parapijai savo dirbamos žemės gabalą prie Slengių kapinių. „Pagalvojau, kad ši vieta labai tiktų bažnyčiai, o man auginti javus ar daržoves netoli intensyvaus eismo kelio, šalia kapinių – nejauku, – dėstė sprendimo motyvus parapijietė. – Pagalvojau apie savo sveikatą, vaikus, kaimynus – visiems reikia, kad bažnyčia arčiau būtų.“

Čia apsaugos zona – ribojama pramoninė statyba, bet bažnyčiai tiko. Taigi S. Riaukienė ryžosi padovanoti 15 arų žemės sklypą naujiems maldos namams.

Tačiau kilnus žingsnis sudrumstė jos ramybę. Pasak moters, jos sprendimu abejojo net geriausia draugė. S. Riaukienė neslėpė, kad buvo sunku, visokių abejonių kilo. „Padariau gerą darbą – ne tik dėl savęs – ir dėl kitų norėjau bažnyčios, nors iš manęs kai kurie žmonės šaipėsi, kaip Šventajame Rašte parašyta, – palygino pašnekovė. – Neužmiršta ir dabar – replikuoja kartais. Bet man visko užtenka, man sekasi, mano vaikai tvarkingai kuria savo gyvenimus.“ Ji prisipažino esanti pakylėta, kad parapijiečiai jau įžengė į bažnyčią. Ir kad ji stovi Dangaus gatvėje – toks gražus pavadinimas. Beje, šiuo metu tas sklypas kainuotų apie 15 tūkst. eurų.

Kun. V. Daujotis patikino, jog Slengių bažnyčia čia nebūtų iškilusi, jei ne S. Riaukienės dovana. Dovanotos žemės neužteko – reikėjo įsigyti dar tiek pat. Dabar maldos namų teritorija užima beveik 31 arą.

Kvietė aukoti maldininkus

Bažnyčios statybos sėkmė priklauso nuo Dievo malonės ir aukotojų dosnumo. Slengių bažnyčios statytojas klebonas V. Daujotis vertina kiekvieną geradarį, prisidėjusį prie maldos namų iškilimo. Jis jaučia parapijos bendruomenės branduolio narių geranoriškumą, palaikymą, prisidėjimą. Jau 7 metus parapijoje aktyviai veikia „Motinos maldoje“ grupė. „Tai didelė paguoda ir liudijimas, kad Slengiuose reikia bažnyčios“, – teigė klebonas. Maldos grupelės narės meldžiasi už geradarius, savo kleboną. „Jis pastatys bažnyčią – meldžiame jam sveikatos“, – džiugiai ištarė Nijolė Gudauskienė. Parapijiečiai džiaugiasi, kad kunigas Viktoras sugeba pritraukti rėmėjus. Socialinė akcija feisbuke paskatino prisidėti ir smulkius rėmėjus, kurie noriai aukojo lėšas statomos bažnyčios langams. Ir mažas aukotojas gali nuveikti daug, kai atsiranda daug bendraminčių. Ir jų atsirado: paaukota 11 tūkst. eurų, o langams reikėjo 13 tūkst. 250 eurų. Trūkstamą sumą Gargždų parapijiečių vardu paaukojo kan. dekanas Jonas Paulauskas. Vasaros pabaigoje tikimasi sulaukti pagamintų langų, o tada jau bus atliekama fasado apdaila, gaminamos durys, tęsiami vidaus įrengimo darbai.

Akyvi parapijietė Bernadeta Gedrimienė pasakojo, kad pernai su Elena Paulauskiene keliavusios į Žemaičių Kalvarijos atlaidus skleisti žinios apie Slengių bažnyčios statybos projektą. Jos kvietė maldininkus prisidėti savo auka. Ten buvo pristatytas ir Vydmantų bažnyčios statybos projektas. „Žmonės labai domėjosi ir kiek galėdami aukojo: nuo 50 centų iki 100 eurų ir daugiau, – atskleidė Bernadeta. – Viena garbaus amžiaus moteris padavė 50 eurų ir sakė, jog su seserimi taupiusios, kad atvykusi į Žemaičių Kalvariją galėtų paaukoti naujiems statomiems Dievo namams. Tokią pat sumą įteikė ir Vydmantų bažnyčios statybai.“ Žemaičių Kalvarijos atlaidų metu pernai Slengių bažnyčios statybai paaukota 3 200 eurų.

Padėkų nesitiki

Slengių parapijos bažnyčia statoma rėmėjų, aukotojų lėšomis. Didžia dalimi prisideda Klaipėdos rajono savivaldybė, Telšių vyskupijos kurija, vietos įmonės ir smulkūs aukotojai. Kunigas V. Daujotis kalbėjo, jog labai svarbus ir aplinkinių parapijų palaikymas: palangiškiai atidavė nebenaudojamą altorių, Gargždų parapijos klebonas kan. Jonas Paulauskas parūpino kėdžių, klausyklą. „Parapijos archyvuose liks aukotojų pavardės, nors labai dažnai jie lieka kuklūs, daro gerus darbus nesitikėdami didelių padėkų“, – kalbėjo kun. V. Daujotis.

Jo teigimu, paskelbus nepriklausomybę Lietuvoje buvo statoma daugiau bažnyčių. Vien Žemaitijoje jų iškilo beveik dvi dešimtys. Pastaraisiais metais statomi maldos namai – Klaipėdos Šv. Brunono Kverfurtiečio, Alvito, Pilaitės, Grigiškių, Šilainių, Dubingių bažnyčios.

„Bažnyčios statyba – nelengva, bet prasminga užduotis. Tačiau pastatas – ne tikslas, o priemonė pakviesti žmogų, kad atrastų santykį su Dievu ir bendruomene“, – dėstė klebonas V. Daujotis, džiaugdamasis brolių kunigų ir parapijiečių palaikymu, ypač dėkodamas už dvasinę bendrystę ir pastiprinimą, jaučiamą iš Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo ir Slengių bažnyčios statybos minties pradininko, dabar Vilniaus arkivyskupo augziliaro vysk. Dariaus Trijonio.

Virginija LAPIENĖ