Fiziniam aktyvumui skatinti – naujų etatų poreikis

Tiems, kurie nuo Naujųjų metų pasižadėjo sportuoti, bus žymiai lengviau. Mat rajono seniūnijose atsiras šeši fizinio aktyvumo ir sporto specialistai, kurie skatins gyventojų fizinį aktyvumą. Specialistai priklausys Gargždų sporto centrui, jų išlaikymas Savivaldybės biudžetą per metus patuštins 75 456 Eur. Tokį sprendimą dar prieš šv. Kalėdas palaimino Klaipėdos rajono savivaldybės taryba.

Tikslas – sveikatos stiprinimas

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė akcentavo, kad pagrindinis tikslas yra visuomenės sveikatos stiprinimas, siekis ugdyti gyventojų motyvaciją ir poreikį judėti, kad vyresnio amžiaus žmonės kuo ilgiau išliktų savarankiški. „Pavėlinus nors vieno asmens patekimą į globos įstaigą vieneriais metais, būtų sutaupoma lėšų 100 asmenų dalyvavimui programoje. Aktyvių gyventojų skaičius palaipsniui turi didėti. Tai labai aktualu, nes šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybėje suaugusiųjų fizinis aktyvumas siekia tik 20 proc.“, – liūdną statistiką pateikė L. Kaveckienė. Anot jos, apie 40 proc. suaugusiųjų turi bent po vieną lėtinę ligą. O reguliarus fizinis krūvis yra tiesiogiai siejamas su saugesniu, sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu.

Kuriant fizinio aktyvumo ir sporto specialistų etatus Sporto centre remiamasi Islandijos pavyzdžiu, mat šios šalies gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (pastarųjų pagrindinis rizikos veiksnys yra nejudrumas) yra žymiai mažesnis nei Lietuvoje. Mūsų šalyje mirtingumas siekia 397 100 000 gyventojų, Klaipėdos rajone – 372,6, o Islandijoje – 141. Užbėgdama politinėms batalijoms už akių, L. Kaveckienė akcentavo, kad tiek Tarybos nario, kandidato į merus 2015 m. Vaclovo Macijausko, tiek Liberalų sąjūdžio rinkiminėse programose buvo pabrėžiama fizinio aktyvumo svarba. Sveikatinimo prioritetas atsispindėjo ir kitų partijų programose. „Įstatyminėje bazėje yra išskiriamos dvi sritys: aukšto meistriškumo sportas, už kurį Savivaldybė nėra atsakinga, ir fizinis aktyvumas, kuris Vietos savivaldos įstatyme priskiriamas savarankiškoms savivaldybių funkcijoms“, – argumentus, kodėl būtini nauji etatai, toliau vardijo Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.

Metams – 75 456 Eur

Naujovės rajone būtų diegiamos palaipsniui. Biudžetinės įstaigos Sporto centro veikla evoliucionuotų iš komandų ugdymo ir profesionalaus sporto į fizinio aktyvumo plėtrą, gyventojų motyvavimą sportuoti. Klaipėda tokį sprendimą jau yra priėmusi. Vėliau vis daugiau funkcijų būtų perduodama nevyriausybininkams.

Vietoj esamų trenerių, instruktorių ir teisėjų rastųsi fizinio aktyvumo ir sporto specialistai. Jie dirbtų dviem kryptimis. Pirmoji – su sportininkais mėgėjais seniūnijose – siektų gerinti jų rezultatus, rengtų regioninėms, šalies varžyboms, organizuotų seniūnijų sporto varžybas bei jose teisėjautų. Antroji kryptis – su rizikos grupės dėl širdies ir kraujagyslių susirgimų asmenimis seniūnijose (pagal amžiaus grupes nuo 35 m. ir vyresni). Atliktų šias užduotis: sudarytų gyventojų grupes, bendradarbiautų su Visuomenės sveikatos biuru, šeimos gydytojais; testuotų asmenis dėl fizinio pajėgumo nustatymo; sudarytų asmeninių treniruočių planus, vykdytų jų kontrolę; organizuotų sveikatos stiprinimo treniruotes (jėgos ir vaikščiojimo treniruotės, paskaitos apie mitybą) pagal islandų multimodalinę mokymo intervencinę programą ir kt.

Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Sporto centro paskaičiavimu, šešių fizinio aktyvumo ir sporto specialistų darbo užmokesčiui iš Savivaldybės biudžeto reikėtų 75 456 Eur metams (2 etatai jau yra Sporto centre). Taip pat reikalingas vienas etatas darbininkui, atsakingam už lauko ir vidaus sporto infrastruktūros plėtrą bei priežiūrą. Jo darbo užmokesčiui metams reikėtų 6 600 Eur.

Ieškos profesionalų

Atsižvelgiant į naujų etatų poreikį Klaipėdos rajono savivaldybei buvo siūloma nustatyti didesnį leistiną pareigybių skaičių Sporto centre. Buvo 16, norima – 21. Tiek Tarybos narys V. Macijauskas, tiek Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Nerijus Galvanauskas pastebėjo, jog dar visai neseniai Sporto centras įrodinėjo žirginio sporto trenerio etato poreikį, o dabar jo atsisakoma. „Ar tai nesusiję su konservatorių pasitraukimu į opoziciją?“ – teiravosi jie. Meras Vaclovas Dačkauskas atsakė, jog informacijos, kad sprendimai būtų susieti su politika, neturįs. L. Kaveckienė pridūrė, jog žirginio sporto puoselėtojams, kuriuos posėdyje itin aktyviai palaikė Tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Alfredas Šiaulys, nėra užkertamas kelias gauti finansavimą, jie gali pretenduoti gauti lėšų pagal atitinkamą programą.

N. Galvanausko nuomone, pati sporto plėtros strategija sveikintina, tačiau liberalai kritikuoja formą, naujų etatų steigimą. „Mes tikime privačia iniciatyva. Verčiau skirkime tuos pinigus programiniam finansavimui, tada sulauksime daugiau iniciatyvos iš privačių klubų, jie skatintų žmones užsiimti fizine veikla. O jei vis tiek apsispręsta steigti etatus, tai gal bent priimkime žmones pirmiausia 2–3 metams. Vėliau pagal rezultatus būtų sprendžiama, ką daryti toliau“, – svarstė Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas. Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja L. Kaveckienė nesutiko, nes, anot jos, ir taip užtruks laiko, kol bus surasti profesionalūs fizinio aktyvumo ir sporto specialistai. Prioritetas bus teikiamas Lietuvos sporto universitete baigusiesiems laisvalaikio ir sporto kryptį – turintiesiems fizinio aktyvumo ir gyvensenos koregavimo specialisto bakalaurą. Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos įsitikinimu, geriausiu atveju per pusmetį pavyktų surinkti profesionalių specialistų komandą. Paklausta, ar bus dalis senųjų darbuotojų atleista, atsakė teigiamai: „Šeši bus priimti, o šeši – atleisti. Tačiau ne sulig sausio 1-ąja, palaipsniui.“

Paskelbus balsavimą, už padidintą leistiną pareigybių skaičių Sporto centre balsavo 16, 4 buvo prieš, 4 susilaikė.

Tai žinotina

• Tą pačią dieną Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje buvo patvirtinti dar du svarbūs su sporto plėtros strategijos įgyvendinimu rajone susiję sprendimai. Nustatytos Savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinos sporto sritys: 1) Savivaldybės gyventojų fizinio aktyvumo plėtra; 2) sportininkių, reprezentuojančių Klaipėdos rajono savivaldybę, ugdymo, dalyvavimo pasaulio, Europos, Lietuvos aukšto meist­riškumo sporto varžybose, rėmimas.
• Taip pat patvirtintas Sportininkų, reprezentuojančių Klaipėdos rajono savivaldybę, ugdymo, dalyvavimo pasaulio, Europos, Lietuvos aukšto meistriškumo varžybose rėmimo tvarkos aprašas. Šiam Tarybos sprendimui įgyvendinti reikės apie 200–220 tūkst. Eur per metus. Dalis lėšų bus perkeliama iš Kūno kultūros ir sporto plėtros programos kitų priemonių. Sportininkai jau seniai šaukėsi aiškių finansavimo kriterijų, nes iki šiol lėšos esą buvo skirstomos chaotiškai, pagal principą „myliu-nemyliu“.
• Daugelis politikų gyrė Sveikatos apsaugos skyrių už didžiulį darbą išgryninant sporto plėtros kryptis rajone, nustačius finansavimo kriterijus ir pan.

Agnė ADOMAITĖ