Dovilų etninės kultūros centre – ilgai laukta šviesa
Doviliškiai etninės kultūros puoselėtojai, po nemažos pertraukos pagaliau sugrįžę į atnaujintus savo namus, džiaugsmu dalijosi su visais. Praėjusio penktadienio vakarą Dovilų etninės kultūros centre susibūrus bendruomenei, dalyvaujant rajono valdžios atstovams, dvasininkams, rėmėjams ir kitiems svečiams, subtilios muzikos fone, skambant poetiškam žodžiui, užliejo šviesa. Ilgai teko jos laukti – patalpų renovacijos darbai, kuriems rajono Savivaldybė skyrė apie 300 tūkst. eurų, strigo, tačiau sunkumai įveikti. Gražėjančiuose Doviluose atjaunėjęs, autentiškumą išsaugojęs pastatas – dar viena dovana atkurtos nepriklausomybės šimtmečio metais.
Nušvito kaip danguje
Penktadienio vakare į įkurtuves Dovilų etninės kultūros centre susirinkusiesiems netikėtumas – salė skendėjo prieblandoje. O kur šviesa? Reikėjo palaukti, kol ji buvo įžiebta. Juk ir doviliškiai – etninės kultūros puoselėtojai, bendruomenė jos kantriai laukė porą metų, nes renovacija strigo, sukėlusi pykčio, nepasitenkinimo. Taigi įkurtuvės – labai brangi šventė. Apgalvota, surežisuota su jaudinančiai nuoširdžiais netikėtumais, įdomiais personažais, vaizdo instaliacija. Šviesos laukimas šiuo laikotarpiu turi ir gilesnę prasmę.
Teatralizuotai, subtilios muzikos fone, skambant poetiškam žodžiui, rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas įžiebė šviesą, užliejusią atnaujintus gražius, jaukius namus. Bet tik palaiminus ir pašventinus Gargždų parapijos klebonui kanauninkui Jonui Paulauskui, kunigui Audriui Undraičiui, Dovilų parapijos kunigui Liudvikui Fetingiui. Ir tada nušvito kaip danguje, anot renginyje šmėžavusių personažų – mūsų protėvių Adomo ir Ievos. „Šie namai – bendruomeniškumo simbolis. Jie visiems reikalingi“, – ištarė pašventinęs kunigas Audrius.
Meras V. Dačkauskas prasitarė, kad jau buvo prarandama viltis sulaukti įkurtuvių. „Tačiau rangovas – bendrovė „Dangų centras“ pabaigė, ir mes čia įžengėme“, – džiugiai dėstė jis. Už tolygią, kokybišką ir turiningą veiklą Dovilų etninės kultūros centrui meras įteikė padėkos raštą.
Renovacijos darbams rajono Savivaldybė iš biudžeto skyrė apie 300 tūkst. eurų.
Atnaujintais namais džiaugėsi Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas ir Seimo nariai Bronius Markauskas, Petras Gražulis.
Sveikino sugrįžus
Renovuojant Dovilų etninės kultūros centrą darbuotojai glaudėsi miestelio mokyklos patalpose. Sunku buvo, tačiau repetavo, kvietė į renginius (Dovilų bažnyčioje erdvę suteikė kunigas L. Fetingis), koncertavo ne tik savo bendruomenei, bet dalyvavo Dainų šventėje, koncertavo užsienyje.
Rajono vicemerė Violeta Riaukienė įkurtuves šiuose namuose įvardijo kaip didžiausią šventę rajone. „Etninės kultūros šviesa iš čia sklinda po visą Lietuvą“, – negailėjo pagyrų kolektyvui.
Pasak rajono Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkės Reginos Kernagienės, šio pastato renovacija – vienas protingiausių rajono valdžios sprendimų. Ir pridūrė, jog nieko nėra neįmanomo. „Pažįstu centro direktorę Liliją Kerpienę – patikimose rankose šie namai“, – tvirtai ištarė R. Kernagienė.
Rajono Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis taip pat gyrė kūrybišką, draugišką kolektyvą, o kad neišeitų laimė, padovanojo jos simbolį – pasagą.
Centro direktorė L. Kerpienė, nestokodama geros įkurtuvių nuotaikos, kalbėjo: „Esame laimingi turėdami šiuos namus. Dėkoju savo kolektyvui už kūrybiškumą, atsidavimą. Per porą metų jie dar įgijo ir statybininko kvalifikaciją.“ Renginyje nuoširdžiai buvo padėkota Savivaldybei, Tarybos nariams, Dovilų bendruomenei, Dovilų pagrindinei mokyklai ir lopšeliui-darželiui bei visiems, kurie finansiškai ar savo iniciatyva prisidėjo, kad įkurtuvės pagaliau įvyktų.
Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė minėjo, kad šiemet Doviluose atsirado nemažai valstybingumo šimtmečio ženklų. Atnaujintas, išgražintas centro pastatas – vienas iš jų.
Daug šiltų žodžių, linkėjimų įkurtuvėse išgirdo doviliškiai etninės kultūros puoselėtojai. Juos pasveikinusi Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė ištarė: „Tikiu gero žodžio galia.“
