Psichologinis smurtas skaudžiau net už mėlynes
„Esi kvailas per visą pilvą! Ar dar durniau negalėjai sugalvoti?“ – tokių ir dar aštresnių frazių savo atžvilgiu esame išgirdę beveik kiekvienas. Psichologinis smurtas nepalieka nei žaizdų, nei mėlynių, tačiau itin apkartina gyvenimą tiek aukai, tiek pačiam agresoriui. Skatindama netylėti ir spręsti šią problemą Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos psichologė Rūta Lukošienė papasakojo apie psichologinį smurtą, jo pasekmes ir būdus, kaip padėti sau papuolus į šios problemos pinkles.
Psichologė teigia, jog šis smurtas pasižymi tuo, jog pasakytais žodžiais asmuo yra pažeminamas ir įskaudinamas. Pagrindinė taisyklė atpažinti smurtą yra paprasta: jei žmogus nuolat kamuoja save alinančiais klausimais, kurie priverčia jį patikėti, jog su juo kažkas nėra gerai arba jaučiasi prislėgtas ir nuliūdęs dėl išgirstų žodžių, tai yra psichologinio smurto požymiai.
Paklausus, kokią pagrindinę žalą gali suteikti psichologinis smurtas, psichologė atsakė: „Žmogui dingsta pasitikėjimas savimi, iškyla didelė tikimybė susirgti depresija dėl tylėjimo ir susikaupusio pykčio tuomet, jeigu auka tai patiria iš artimiausių žmonių.“
Tačiau kaip reikėtų elgtis, norint pagerinti situaciją? R. Lukošienė sako, jog svarbiausia bandyti kalbėtis su tuo, kuris naudoja smurtą prieš patį asmenį, kreiptis į žmones, kuriais jis pasitiki, psichologus arba skambinti tarnybinėms linijoms.
Psichologė pataria, jog norintieji sau padėti turėtų lankytis pas specialistą, mokytis atskirti, kas yra tiesa, o kas yra melas apie save, rasti būdų nusiraminimui, tai gali būti meditacija, dailės terapijos, dienoraščio rašymas, sportas ir kitos įvairios veiklos, kurios teikia džiaugsmą. Vis dėlto pats svarbiausias dalykas – netylėti, neužsidaryti ir žinoti, jog esi ne vienas, nes viskas, ką mes įveikiame, mus padaro daug stipresnius ir nenustoti ieškoti savęs dvasiniame pasaulyje.
Danielius EINIKIS
