Drevernoje kuriama komedija apie švietimą

Drevernoje filmuojamo filmo „Sistema“ kūrėjai tikisi patekti į didžiuosius Lietuvos kino teatrus. Tai pirmasis režisieriaus, filmo kūrėjo Arūno Eimulio ir prodiuserio Tomo Jašinsko pilnametražis filmas, kuriuo siekiama paskatinti visuomenę diskutuoti apie švietimo sistemą Lietuvoje.

Emocijų spektras – filmo garantas?

– Pirmas Jūsų pilnametražis filmas. Kaip kilo idėja?

– Pagrindiniai šio filmo iniciatoriai esame kartu su Tomu. Su Andriumi Chomičiumi rašiau scenarijų, o Tomas dar darė ir didžiąją dalį režisūrinio darbo. Kadangi Andrius labai rimtai dalyvauja švietimo sistemoje ir nemažai apie ją išmano, o mudu su Tomu taip pat turime patirties šioje srityje, sugalvojome kurti apie tai filmą. Švietimo sistema Lietuvoje – tema, kuri man sukelia nemažai emocijų, todėl norėjau atkreipti dėmesį į šią problemą.

– Siužetas. Koks jis?

– Filme kaimo mokyklos direktoriumi netikėtai tampa klounas Andrius. Tada jis sugriauna nusistovėjusią „geležinio kumščio“ tvarką, taip stengdamasis padėti vaikams įveikti kompleksus ir išlaisvinti jų kūrybiškumą.

– Kokie Jūsų tikslai?

– Vienas tikslas yra pasiekti kuo daugiau auditorijos, kitas – finansinis. Labai norėtumėme patekti į didžiuosius kino teatrus, nes tai būdas įgyvendinti šiuos tikslus.

Kino teatrai pirmenybę teikia gerai žinomiems kino kūrėjams, kurie parengę jau ne vieną filmą, o mes tokie nesame. Bandysime pateisinti filmų platintojų lūkesčius, viešinimui ieškosime įvairiausių būdų.

– Ko reikia filmui, kad jis pritrauktų auditoriją?

– Kad filmas būtų įdomus, reikia daug siužeto vingių, dramatinių dalykėlių. Esame sugalvoję juokelių, į kuriuos įvelkame šią problematiką, bet netiesiogiai. Norint pritraukti žiūrovą, reikia sukelti visokias emocijas  – tai ir stengiamės daryti.

Paaukos naujos mokyklos statybai

– Ką norite pasakyti filmu?

– Norime pasakyti, kad prasta yra švietimo sistema Lietuvoje ir reikia kažką daryti. Nemanau, kad filmas turi galimybę kažką iš esmės pakeisti, bet mes, piliečiai, galime prisidėti prie diskusijos pagyvinimo. Kartais tėvai, mokytojai, vaikai nežino, kad gali būti kitaip.

Filme nepateikiame problemos sprendimo būdų. Kuriame visiems lengvai suprantamo komedijos žanro turinį, nes jeigu pradėtumėme dėstyti racionalius argumentus, žiūrovams pasidarytų neįdomu.

– Švietimo sistema Lietuvoje. Ar ji tikrai tokia beviltiška?

– Manau, taip. Esu susipažinęs ir su kitokia švietimo sistema, kuri kur kas labiau motyvuoja vaikus mokytis ir tobulėti. Jeigu mums pavyks iš filmo ką nors uždirbti, tai tuos pinigus skirsim „Valdorfo“ mokyklos statybai Klaipėdoje. Manau, kad šis judėjimas yra geriausia, ką turime šiandien šalyje. Privačios mokyklos dažniausiai daug kainuoja ir neatskleidžia savo darbo metodikos, o „Valdorfo“ sistema yra vieša, kas nori, gali perimti diegiamas vertybes, metodus ir atidaryti savo mokyklas.

– Dirbate ne tik su aktoriais. Kaip Jums pavyksta?

– Tomas turi daug praktikos teatre, režisūroje ir jis moka vietoje atrinkti žmones, kurie gali vaidinti epizodiniuose vaid­menyse. Kai reikėdavo filmuoti masines scenas, ieškodavome, kas su mumis bendradarbiautų.

– Kodėl filmavimui pasirinkote Dreverną?

– Čia filmavome labiau iš praktinių sumetimų. Jau kurdami scenarijų žinojome, kad biudžetas nebus didelis, todėl mums tai buvo geriausias variantas.

– Kokie įspūdžiai kuriant pirmąjį savo filmą?

– Blogi įspūdžiai. Dabar jau nufilmuotas. Buvo labai sudėtinga, nes nepasiruošėme tokiam projektui, nesuvokėme, kiek visko reikia. Viena režisierė sakė, kad bus neįmanoma su tokiu biudžetu sukurti filmo, bet mes netikėjome, buvome pilni entuziazmo ir manėme, kad padarysime. Dabar nebėra, kur trauktis, turime viską užbaigti.

Edita KALNIENĖ

Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.