Sportininkų kraują kaitina pinigų dalybos

Savivaldybėje
16 rugsėjo, 2018
0

Krepšininkai, futbolininkai, ledo ritulininkai, kalnų slidininkai, kultūristai, baidarininkai – pačių įvairiausių sporto šakų šalininkai antradienį rinkosi Klaipėdos rajono savivaldybės posėdžių salėn, kur vyko neeilinis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis. Diskutuota dėl finansavimo sportininkams galimybių, kriterijų, pagal kuriuos būtų galima skirti lėšas, aiškios tvarkos nustatymo.

Sotūs entuziazmu

Gausiai susirinkusių sportininkų Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotojas, posėdį vedęs Albinas Klizas paprašė trumpai prisistatyti, įvardyti, kokią reikšmę sporto organizacija turi Klaipėdos rajono gyventojams ir išskirti kriterijus, kuriais, jų nuomone, Savivaldybė turėtų skirti finansavimą.

„Gargždų motokroso klubas veikia 2 metus. Veiklą plėtojame savo iniciatyva, nes šis sportas yra mūsų šeimos, draugų pomėgis. Dėl finansavimo situacija yra labai liūdna, 80 proc. biudžeto yra mūsų įmonių pinigai, patys save remiame: ir trasą lyginame, ir t. t. Šiemet ruošiant varžybas padėjo Sporto centras. Tačiau kalbos apie kokio nors sportininko išleidimą į platybes net nėra“, – dėstė klubą įkūręs Darius Šakurskis. „Esate sporto našlaičiai“, – replikavo posėdį vedęs A. Klizas

Kultūrizmui, fitnesui, rankų lenkimui ir trikovei atstovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, sporto klubo „Viktorija“ įkūrėjas Viktoras Kura skirstant finansavimą ragino Savivaldybę daugiau dėmesio skirti ne olimpinėms sporto šakoms ir atsižvelgti į sportuojančiųjų masiškumą. „Pas mus sportuoja nuo 12 m. iki 70 m. Ir berniukai, ir mergaitės, ir vyrai, ir moterys, tad lankančiųjų spektras labai platus. Tai svarbus kriterijus“, – akcentavo V. Kura.

Baidarių sporto klubo „Angelai“ vadovas Sigitas Bulovas vardijo klubo svarbiausias pergales: iš Italijos Turino mieste vykusio čempionato parsivežė 3 aukso bei 2 sidabro medalius, iš Naujosios Zelandijos – 6 aukso ir 2 bronzos. Kitos pasaulio meistrų žaidynės, į kurias ketina vykti baidarininkai, vyks 2021 m. Japonijoje. „Į Naująją Zelandiją didžiąją dalį lėšų skyrė Savivaldybė. Yra 5 visuomeniniais pagrindais dirbantys treneriai. Renkame 2 proc. pajamų mokesčio, mus remia viena kita organizacija. Dėkingi ir Sporto centrui. Gali ir milijoną skirti, bet jei nebus organizacijoje motyvacijos ir entuziazmo, tai nieko nepavyks“, – įsitikinęs S. Bulovas.

Premijos – už pergales

Šachmatų klubo „Mintis“ vadovas Zigmas Bitinas prisipažino klubą taip pat auginęs kaip ir savo tris sūnus. „Jei būsim remiami per Sporto centrą, bus gerai“, – užtikrino jis ir pridūrė, jog klubas veiks bet kuriuo atveju, nepaisant, koks bus finansavimas.

Stepono Dariaus vaikų skraidymo mokyklos vadovas Mėčislovas Raštikis pažymėjo, jog aviacinis sportas, kaip ir kitos techninės sporto šakos, reikalauja daug lėšų. Anot jo, finansavimas turėtų būti programinis. Už tokį lėšų skirstymo būdą pasisakė ir futbolo veteranams atstovaujantis Romualdas Petkevičius. Sporto klubo „Gargždų taškas“ vadovas Dainius Stončius akcentavo, jog lėšų reikia starto mokesčiams.

Sunkiosios atletikos sporto klubo „Samsonas“ vadovas Edvardas Šauklys vardijo įspūdingus auklėtinių sportinius pasiekimus ir siūlė remti perspektyvius, pergales iškovojusius sportininkus bei jų trenerius: „Pavyzdžiui, tapai Lietuvos čempionu – premija. Jurbarke taip jau yra. Žinau, kad iškart gavo 400 eurų, kuriuos pasidalijo per pusę su treneriu. O klubus turėtų finansuoti rėmėjai, kaip jau yra daugelyje užsienio šalių.“

Be ubagavimo neapsieina

Automobilių sporto klubo „Žaibas“ vadovas Leonidas Ivanovas akcentavo, jog be infrastruktūros nebus sporto šakos patrauklumo, tad Savivaldybė turėtų skirti dėmesio autokroso trasai ir kt. Niekas neišsilaikytų be Savivaldybės paramos. „Mes taip pat renkame 2 proc. pajamų mokesčio, gauname iš Savivaldybės rėmimo programos, ieškome rėmėjų, vaikštome ištiesę ranką. Tai yra ubagavimas, sudėtinga, juolab kad dabar verslui taip pat nėra paprasta, juntamas nestabilumas su Rusija, mokos fondai orientuoti į darbuotojų atlyginimų kėlimą ir pan.“, – kalbėjo L. Ivanovas.

Sporto klubo „Trys ąžuolai“, vienijančio kalnų slidinėjimo entuziastus, vadovas Dalius Yla sakė, jog reikia finansuoti ir sporto renginius, juk visi nori, kad rajone būtų smagu gyventi.

Sporto centro direktorius Vaidas Liutikas savo pasiūlymus, kaip finansuoti sporto sektorių, jau pateikė Sveikatos apsaugos skyriui raštu. „Rėmimo dydis turėtų priklausyti nuo to, kokioje lygoje bei kur dalyvauja klubo sportininkai. Sporto centre chaoso dėl finansavimo tikrai nėra, veikia abipusė kontrolė, gaunamos sąskaitos, pildomi žiniaraščiai ir t. t.“, – tvirtino jis.

Išklausius visų nuomonių Švietimo, kultūros ir sporto komitetas kartu su Administracijos Sveikatos apsaugos skyriumi toliau dirbs sporto finansavimo kriterijų išgryninimo linkme. Perėjimas prie programinio finansavimo reikštų, jog sporto klubas privalėtų pateikti programą su tikslais, priemonėmis. Būtų aiškiai nurodyta, kam bus išleidžiami pinigai: transporto išlaidos, startiniai mokesčiai, maistpinigiai ir pan.