Sumokėjusieji didesnius mokesčius netiki geresne ateitimi

Savarankiškai dirbantys kirpėjai, siuvėjai, batsiuviai, manikiūrininkai ir kitu verslu užsiimantys gyventojai šiemet moka dvigubai didesnes „Sodros“ įmokas nei anksčiau. Nuo šiol jie draudžiami viso dydžio pensijai, o ne pagrindinei jos daliai. Tačiau smulkieji verslininkai netiki, kad ateityje jiems bus geriau: „Gausime tokią pačią pensiją, kaip ir tie, kurie gyvena iš pašalpų, valstybei nieko nemokėdami.“

Nelauktas akibrokštas

Buvęs Seimas patyliukais nusprendė nuo sausio taikyti naujus privalomojo sveikatos draudimo ir „Sodros“ įmokos tarifus savarankiškai dirbantiems asmenims – ūkininkams, individualių įmonių ir mažųjų bendrijų turėtojams, individualia veikla užsiimantiems gyventojams. Mokesčiai padidėjo buvusiai Vyriausybei nuo liepos padidinus minimalią algą iki 380 eurų. Buvęs Seimas taip pat nutarė, kad daugiau šalies gyventojų turi draustis pensijai, nuo ligos, vaiko priežiūrai.

Bet apie padidėjusius mokesčius iš anksto nebuvo pranešta. Atėjusieji verslo liudijimo sužinojo, kad dabar socialinio draudimo viso dydžio pensijos įmoka – 99,94 Eur – beveik dvigubai didesnė nei anksčiau, privalomojo sveikatos draudimo įmoka – 34,2 Eur kas mėnesį.

Gargždiškė kosmetikė-manikiūrininkė Reda Stankevičienė labai nustebo, kai šį mėnesį nuėjusi verslo liudijimo išgirdo, jog „Sodrai“ vietoj 55 eurų teks mokėti beveik šimtą. „Gerai, kad buvau susitaupiusi pinigų – juk už tris mėnesius vien „Sodrai“ sumokėjau beveik 300 eurų, o dar privalomojo sveikatos draudimo mokestis, verslo liudijimas. Betgi išsiaiškinome, kad ligos atveju nedarbingumo pašalpos negausime. Mes tik bazinei pensijai ir neįgalumo pašalpai (prireikus) kaupsime, – kalbėjo Reda. – O kiek reikia uždirbti, kad atsipirktų padidėję mokesčiai?“

Kosmetikė-manikiūrininkė R. Stankevičienė savo verslą susikūrė prieš 18 metų. Išsinuomojo patalpas, įsigijo įrangos – nemažai investavo ir dar investuoja. „Negali stovėti vietoje – reikia imtis naujovių, nes didžiulė konkurencija. Dabar ruošiuosi teikti šiuolaikinę antakių gražinimo procedūrą. Reikia lėšų, kad įgyčiau žinių, reikia įrangos ir medžiagų“, – kalbėjo Reda.

Ji prisipažino, kad sausį 1 euru padidino savo paslaugų įkainius. „Tačiau klientės aikčioja, kad brangu. Ir man tenka aiškintis, kodėl antakių korekcija kainuoja 5–6 eurus, manikiūras – 9 Eur, makiažas – 25 Eur“, – apgailestavo pašnekovė.

Užsiminus, kad mokant padidintus mokesčius bus naudinga ateityje, R. Stankevičienė atsakė: „Iki pensijos man dar tiek metų… Ir gausime tiek pat, kaip ir tie, kurie nemoka jokių mokesčių ar gyvena iš pašalpų.“

Nelygi konkurencija

Gargždiškė kirpėja Aušra Tučinskienė, įkūrusi savo kirpyklą, stengiasi neatsilikti nuo mados ir naujų technologijų. Konkuruoti šioje rinkoje taip pat sudėtinga.

„Reikia kelių rūšių žirklių, kurios labai brangios. Vien už galandymą tenka mokėti po 35 eurus. O dar medžiagos ir kiti kirpėjai būtini reikmenys. Juk darbą reikia atlikti kokybiškai, kad klientės išeitų patenkintos ir kitą kartą sugrįžtų“, – kalbėjo Aušra.

Ji dar neapsisprendusi, ką darys: didins savo paslaugų kainas ar ne. „Juk ateina pensininkės, gaunančios 180 eurų pensiją per mėnesį. Kaip joms sunku išgyventi… Nejaugi brangiau paprašysi už kirpimą ar kitą paslaugą? Reikia turėti žmogiškumo“, – sakė pašnekovė.

Ji samprotavo, kaip jaunai kirpėjai susikurti darbo vietą. Kiek reikia investicijų? Iš ko sutaupyti? „Nenoriu važiuoti iš Lietuvos, bet jeigu nepakeliamai prispaus mokesčiai, gal ir tektų“, – suabejojo ji.

Konkurencija tarp kirpėjų, kosmetologių, manikiūrininkių, siuvėjų ir kitų profesijų atstovų didžiulė. Juk daug jų dirba „nesireklamuodami“, nemokėdami jokių mokesčių valstybei. Taigi ir jų paslaugų kainos gali būti mažesnės. Tačiau niekas netikrina dirbančiųjų nelegaliai. Ir kas gali paneigti, kad dar daugiau nepasitrauks į šešėlį?

„Anksčiau imdavę verslo liudijimus, dabar žmonės registruojasi Darbo biržoje ir prašo socialinės pašalpos, – kalbėjo Vėžaičių seniūnijos specialistė Stasė Grykšienė. – Juk ne visi galėjo susitaupyti pinigų jį įsigyti.“ Jos manymu, nelegaliai dirbančiųjų padaugės, nors ir dabar pilna. O kas turėtų išaiškinti?

Premjeras Saulius Skvernelis neabejojo, kad dėl šoktelėjusių mokesčių gali padidėti emigracija. Bet jis sakė, jog per pusmetį Vyriausybė turėtų peržiūrėti mokestinę aplinką, kad bus pateikta palankių pasiūlymų pradedantiems verslininkams.

Už šešėlinės ekonomikos mažinimą atsakingos institucijos per dvi savaites įpareigotos parengti planus, kaip kovos su nelegalia rinka ir kokių rezultatų šioje srityje ketina pasiekti.

KOMENTARAS

• Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė:

  – Klaipėdos AVMI duomenimis, savarankišką veiklą su verslo liudijimais vykdančių gyventojų skaičius Klaipėdos rajone didėja: 2016 m. verslo liudijimus įvairioms veikloms buvo įsigiję 2 688 gyventojai, tai yra dešimtadaliu daugiau nei 2015 m., kai juos buvo įsigiję 2 438. 18 proc. augimas buvo ir 2015 m.

  Šiemet, sausio 19 d. duomenimis, šoktelėjo net 25 proc.: verslo liudijimus jau įsigiję 659 rajono gyventojai, o pernai per tą patį laikotarpį – 528. Tam įtakos turėjo ir aktyvi Mokesčių inspekcijos komunikacija raginant gyventojus laiku registruoti vykdomą veiklą ir iš anksto pasirūpinti verslo liudijimais.

  Populiariausi verslo liudijimai – prekybai, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų paslaugoms, statybos darbams, automobilių remontui. Ne vienerius metus šios veiklos populiarios ne tik rajone, bet ir apskrityje.

  2017 m. Klaipėdos rajono savivaldybė veiklai rajone yra nustačiusi nuo 1 iki 278 eurų fiksuotą mokestį metams: pajamų mokesčio dydžiai, lyginant su 2016 m. iš esmės nekito, tik padaugėjo tokių veiklų, kurioms nuo 2017 m. taikomas 1 euro metams mokestis. Veiklą vykdant neribojant veiklos teritorijos 2017 m. fiksuotas pajamų mokestis, kaip ir kitose šalies savivaldybėse, didėjo iki 684 eurų (2016 m. – 585 eurai). Neribojant veiklos teritorijos verslo liudijimus įsigyja tik maža dalis rajono

  gyventojų – dažniausiai su verslo liudijimu renkamasi veiklą vykdyti Klaipėdos rajone.

  2016 m. Klaipėdos AVMI iš viso atliko daugiau nei 1100 patikrinimų ir nustatė apie 450 įvairių pažeidimų, tarp jų 60 neregistruotos veiklos atvejų. Primename, kad apie pastebėtus galimai vykdomus mokestinius pažeidimus gyventojai gali pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildę e. anketą VMI interneto svetainėje arba pasinaudoję programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėję į apskrities mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius. 2016 m. gauti 5 pranešimai apie galimus pažeidimus rajone, šiemet – 1.