Kokiais būdais gali būti priimtas palikimas ir koks yra palikimo priėmimo terminas?

Atsižvelgiant į natūraliai vykstančią kartų kaitą, turto paveldėjimo klausimai tampa svarbūs kiekvienam asmeniui. Kokiais būdais gali būti priimamas mirusiojo palikimas, kokie yra palikimo priėmimo terminai, tai klausimai, kylantys kiekvienam, asmeniškai susidūrusiam su palikimo atsiradimo faktu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyti trys palikimo priėmimo būdai: faktinis paveldimo turto valdymas, kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo bei kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 dalimi, vienas iš dažniausių būdų – faktiškas pradėjimas valdyti paveldimą turtą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpinasi (naudoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir t. t.).

Pažymėtina, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Atkreiptinas dėmesys į antrąjį palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimą pagal apyrašą. Įpėdiniui kreipiantis į notarą dėl pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo, svarbu žinoti apie galimybę priimti palikimą pagal turto apyrašą ir apyrašo sudarymo pasekmes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 straipsniu, įpėdinis, priėmęs palikimą minėtu būdu, už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu. Kitu atveju įpėdinis atsako visu savo turtu. Minėtu būdu palikimą priėmus keletui įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsakys solidariai visu savo turtu, todėl įpėdiniams būtina pasidomėti palikėjo turtu, jo skolinėmis teisėmis ir pareigomis.

Pagal Civilinio kodekso 5.53 str. 2 dalį, įpėdinis (informuotas notaro) ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Laiku nepateiktas vykdomasis pavedimas negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo.

Įpėdinis priimti palikimą gali ir padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai labiausiai paplitęs palikimo priėmimo būdas. Būtina žinoti, kad neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paveldima ne tik turtas, bet ir palikėjo skolos, už kurias įpėdiniai, priėmę palikimą, faktiškai pradėję jį valdyti ar notarui padavę pareiškimą, atsako visu savo turtu.

Kalbant apie terminus, nustatytus palikimo priėmimui, įstatymas įtvirtina trijų mėnesių terminą palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis).

Palikimas gali būti priimamas ir pasibaigus trijų mėnesių terminui. Nurodytas terminas gali būti pratęstas, tik jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbu pažymėti, kad įpėdinis, praleidęs terminą palikimui priimti, gali jį priimti ir nesikreipdamas į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti įpėdiniai, priėmę palikimą (tuo atveju, jei jau kuris nors iš įpėdinių yra priėmęs palikimą ir užvedęs paveldėjimo bylą notaro biure).

Ramunė RIAUKĖ

Lietuvos teisininkų draugijos Klaipėdos regiono skyriaus vicepirmininkė