Pakelti atlyginimai – išpildytas pažadas kultūrininkams
„Kultūros politika yra pati svarbiausia. Kultūrininkų atlyginimai bus didinami palaipsniui“, – tvirtino beveik prieš metus Klaipėdos rajone lankęsis LR kultūros ministras Šarūnas Birutis. Kad jo įkvepiantys žodžiai buvo netušti pažadai, liudija nuo liepos 1 d. vidutiniškai po 46 Eur didėjantys kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai.
Vidutiniškai – po 46 Eur
Dar 2014 m. liepos 1 d. kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai padidėjo dviem koeficientais (bazinės mėnesinės algos dydžiais) – 244 Lt. Šia linkme dirbama ir toliau. Nuo šių metų liepos 1 d. atlyginimai didinami dar 1,3 koeficiento (bazinės mėnesinės algos dydžiais), t. y. vidutiniškai 46 Eur. Tokiam darbo užmokesčio kilstelėjimui valstybei reikės papildomai apie 5 mln. Eur. Tai buvo numatyta, tvirtinant 2015 m. biudžetą.
Lietuvoje kultūros ir meno darbuotojų atlyginimas sudaro tik 59 proc. viešojo sektoriaus vidutinio atlyginimo, Latvijoje – 89 proc., o Estijoje kultūros ir meno darbuotojų atlyginimas lenkia viešojo sektoriaus vidurkį ir sudaro 102 proc.
Lėšos jau yra paskirstytos kiekvienai savivaldybei. „Klaipėdos rajonui skirti
45 863 Eur. Iš jų 35 015 Eur – darbo užmokesčiui, likusi suma – socialinio draudimo įmokoms. Tai yra tikslinės lėšos iš valstybės biudžeto“, – informavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė. Pasak Administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Gintauto Bareikio, šį atlyginimų pakėlimą pajus apie 90 rajone įsteigtų kultūros ir meno darbuotojų etatų.
Į laimingųjų sąrašą paklius ne visi
Piniginės papilnės kultūros centrų, bibliotekos, muziejaus direktorių, taip pat kultūros renginių organizatorių, meno kolektyvų vadovų, režisierių, bibliotekininkų, muziejininkų – visų, kurie tiesiogiai susiję su kultūra, menu. Tačiau į laimingųjų sąrašą nepaklius aptarnaujantis personalas, finansininkai ir pan. „Pavyzdžiui, Vėžaičių kultūros centre yra 13,5 etato, tačiau didesnius atlyginimus gaus tik 6,5 etato. Vadinasi, likusieji nėra įtraukti į ministro patvirtintą kultūros ir meno darbuotojų sąrašą“, – aiškino Kultūros skyriaus vedėjas G. Bareikis.
Ar padidėjęs darbo užmokestis padės pritraukti kompetentingų specialistų? Pasak pašnekovo, visada norisi geresnių, tačiau labai skųstis negalime: „Mūsų valstybėje visi yra renginių vertinimo ekspertai, todėl net ir patiems kompetentingiausiems specialistams ne visada pavyksta pataikyti į dešimtuką. Juolab kad ne kiekvienas supranta, kaip renginys turi atrodyti. Profesionaliai muzikai klausytis, menui suvokti reikia pastangų, nuolatinio vartojimo. Prioritetas vis dėlto dažniausiai teikiamas populiariosioms pramogoms – tai natūralu.“ G. Bareikis pastebėjo, kad daug kaimuose dirbančių meno kolektyvų vadovų turi ne po visą etatą, nes kolektyvai nerepetuoja kasdien. Tad kultūrininkai dirba per kelias vietas, važinėja.
KOMENTARAI
- Gargždų kultūros centro renginių režisierius Vaidas KVEDARAS: „Yra sakoma: „Duoda – imk, muša – bėk“. Tad jei atlyginimas didėja – visada gerai. Svarbiausia, kad nemažėja. Tačiau būkime biedni, bet teisingi: tiek kultūrininkai, tiek kiti vis dar yra priversti užsidirbti „iš šono“. Retas gali dirbti vienoje įstaigoje, įmonėje ir negalvoti apie papildomus pajamų šaltinius. Europoje kultūrininkų situacija visiškai kitokia, režisierių, vadybininkų atlyginimai žymiai didesni. Juk tai darbas, reikalaujantis didžiulės atsakomybės. Jei renginys turi įvykti tą dieną ir tą valandą, taip ir turi būti. Tai ne tas pats, kas padėti statybininkui plytą ar tapetus užklijuoti. Lietuvos kultūrininko atsakomybė yra neadekvati atlygiui.“
- Vėžaičių kultūros centro renginių režisierė Amanda ZALESKIENĖ: „Nesigilinu į atlyginimo kėlimo peripetijas. Kultūros ir meno darbuotojai dirba iš idėjos, jei būtų kitas požiūris, dirbančiųjų už dabartinį atlyginimą neatsirastų. Mes apie savo pareigas galvojame visą parą. Juk renginio idėja man gali šauti ir naktį. Tačiau tiek kultūrininkai, tiek kitų specialybių žmonės, manau, neturėtų dirbti tik dėl uždarbio. Kur kas svarbiau – savirealizacija, savęs atradimas. Juk kiek daug pasaulyje yra labdaringų organizacijų, kurios veikia visuomeniniais pagrindais. Kita vertus, meno žmonės tikrai užsiima papildoma veikla, kad galėtų oriai gyventi, juk jauniems žmonėms reikia ir buto, ir mašinos, ir vaikus išlaikyti.“
