Abiturientams – privalomų egzaminų jungas
Šių metų abiturientų laida yra paskutinė, kuriai nėra privalomas matematikos egzaminas. Spėjo įšokti į paskutinį traukinio vagoną. Juolab kad ateityje švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis užsimojo į privalomųjų sąrašus įtraukti ir lietuvių kalbos valstybinį egzaminą, kuris šiuo metu yra ir mokyklinis.
Rūpesčių pakanka ir šiųmečiams dvyliktokams – brandos egzaminų tvarkaraštis seniai patvirtintas, iki sesijos vėjo greičiu lekia paskutinės dienos.
Stiprins matematines žinias
Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Veličkaitė patikino, kad nuo 2016-ųjų metų visiems, stojantiesiems į aukštąsias mokyklas (išskyrus menų specialybes, pavyzdžiui, režisūrą), bus privalomas valstybinis matematikos egzaminas. „Pagrindiniai argumentai – reikia stiprinti logiką, matematines žinias. Tiesiog mokėti skaičiuoti.“
2015 metais Lietuvoje prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 37 279 kandidatai (2014 metais – 38 562 kandidatai). Tai 1 283 kandidatais mažiau negu praėjusiais metais (maždaug 3,3 proc.).
Tai ne vienintelis Švietimo ir mokslo ministerijos užmojis, vis dažniau pasigirsta kalbų ir apie privalomą valstybinį lietuvių kalbos egzaminą visiems abiturientams. Tai esą būtų indėlis į lietuvių kalbos prestižo išsaugojimą. Iki šiol norėdami gauti brandos atestatą abiturientai turi laikyti taip pat privalomą lietuvių kalbos egzaminą, tačiau gali rinktis: valstybinį arba mokyklinį. Pastarasis yra žymiai paprastesnis, ypač priimtinas siekiantiesiems mokslo kolegijose. „Visos kalbos apie privalomą valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, norint gauti atestatą, kol kas yra diskusijų lygmenyje“, – akcentavo ministerijos darbuotoja A. Veličkaitė.
Lietuvos mokinių parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, dešimtos klasės mokinė Vilija Valatkaitė iš Trakų „Bangai“ teigė neįžvelgianti logikos įvesti privalomą lietuvių kalbos valstybinį egzaminą: „Mokinių galimybės yra nevienodos, tad svarbu išsaugoti pasirinkimo teisę. Be to, tiems, kurie ketina studijuoti užsienyje, šis egzaminas gali būti visiškai nereikšmingas.“
Pavojus likti be atestato
„Yra baimės, kad dėl privalomo lietuvių kalbos valstybinio egzamino dalis mokinių negebės įgyti vidurinio išsilavinimo. Nebent užduotys būtų diferencijuotos“, – svarstė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė.
Dabar neišlaikiusieji valstybinio laiko mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą, tai tarsi antra galimybė. Pastaruosius dvejus metus iš eilės lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino neišlaikė 35 Klaipėdos rajono mokiniai. Laimei, jie sėkmingai peršoko mokyklinio egzamino kartelę. Jei pastarosios neliktų, kelios dešimtys vaikų galbūt taip ir negautų brandos atestato.
Iš viso mokyklų, gimnazijų rajone pernai nebaigė tik 2 mokiniai, nes paprasčiausiai neatėjo į pasirinktus egzaminus.
Privalomas valstybinis matematikos egzaminas N. Gotlibienei taip pat kelia abejonių, mat jis ne visiems reikalingas, ypač humanitarams.
Pasirinkimai jau aiškūs
255 – tiek abiturientų yra Klaipėdos rajone šiais metais (pernai – 263). Pasak rajono Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Genovaitės Jurevičienės, egzaminų laikotarpis visada yra sudėtingas ir įtemptas. Jau aiškūs egzaminų laikymo centrai – Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija ir „Kranto“ pagrindinė mokykla. „Yra sudarytos 9 valstybinių brandos egzaminų vykdymo grupės, paskirti 9 vyriausieji vykdytojai, t. y. mokyklų vadovai, egzaminais rūpinsis 80 vykdytojų“, – informavo jau aštuntus metus egzaminų organizavimo ir vykdymo rajone koordinatorė G. Jurevičienė.
Šiemet panašus abiturientų skaičius kaip ir pernai pasirinko lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, biologijos valstybinius brandos egzaminus. Tarp mokinių šiemet populiaresni anglų kalbos (jį pasirinko 20,6 proc. daugiau abiturientų), geografijos (7,3 proc. daugiau), chemijos (2,6 proc. daugiau) valstybiniai brandos egzaminai. Tačiau sumažėjo norinčiųjų laikyti matematikos (12,6 proc. mažiau), informacinių technologijų (3,7 proc. mažiau), fizikos (1,4 proc. mažiau) valstybinius brandos egzaminus. Kadangi norinčiųjų laikyti informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą yra vos 12, tai šiems mokiniams teks vykti į Klaipėdos Žemynos gimnaziją. Pasirinkusiųjų rusų, vokiečių kalbos valstybinius brandos egzaminus išvis nėra.
KOMENTARAS
- Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas ARLAUSKAS: „Mes daugybos lentelę mokėmės mintinai, dabar viską galima padaryti skaičiuotuvais, modernios technologijos leidžia apskaičiuoti net sudėtingiausias formules. Tačiau kaip darbdaviai pasisakėme už privalomą matematikos valstybinio egzamino įvedimą, nes matematika yra ne tik tam tikros lygties išsprendimas, tai mąstymo lavinimas. Baigusieji universitetus dirba prekybos, paslaugų sektoriuose ir pan., tačiau pasigendame produktų kūrėjų. Trūksta mąstančiųjų. Be matematikos, galėtų būti privalomas ir kultūros egzaminas. Šiuo metu mokyklose yra tik etikos, estetikos trupiniai. Stinga kultūros suvokimo, reikalingo verslui vystyti, plačiąja prasme.“
