Klaipėdos rajonas kimba į šiukšlių milžiną

Šiemet Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams rinkliava už komunalines atliekas nebrango. Viliamasi, kad jos branginti neteks ir artimiausiais metais, mat rajonas rado būdą, kaip sumažinti į sąvartyną vežamų atliekų kiekį. Rajone surinktos buitinės atliekos jau tris mėnesius išrūšiuojamos čia pat Gargžduose. Nekeista, kad toks rajono užmojis glumina Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą (KRATC), kuris pagal ES reikalavimus turėtų tvarkyti visas rajone susidarančias atliekas. Nepaisyti KRATC tvarkos rajonas ėmėsi dėl to, kad pačių valdomoje bendrovėje politikai teigia neturintys jokio sprendžiamojo balso.

Privertė išaugęs „vartų“ mokestis

2003 m. įkurta 7 regiono savivaldybių valdoma UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ gavo pagrindinę užduotį – sukurti bendrą atliekų tvarkymo sistemą. Būtent šios įmonės administruojamame Dumpių sąvartyne nugula beveik visos rajone civilizuotai šalinamos atliekos, ji rūpinasi rūšiavimu, utilizavimu. Bet kai 2013 m. KRATC padidino įvežamų atliekų tonažui taikomą „vartų“ mokestį ir akcininkų priešinimosi nebuvo klausomasi, didžiuma savivaldybių sukluso. KRATC administracija tuomet didinamą įkainį motyvavo investicijomis į ES reikalavimus atitinkančius įrenginius ir augančius įsipareigojimus. Tai atsiliepė ir rinkliavų mokėtojams – beveik visose savivaldybėse, tuo pačiu ir Klaipėdos rajono, šiukšlės pernai tapo brangesnės.

Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Cirtautas „Bangą“ tikino, kad KRATC bendrasavininkų netenkina valdymo sistema, kai Klaipėdos miesto savivaldybė valdo net apie 90 proc. akcijų. „Todėl likusios savivaldybės sprendimų nelemia. Savivaldybių atstovai yra tik stebėtojų taryboje, bet ši sprendžiamojo balso neturi“, – susiklosčiusią padėtį aiškino K. Cirtautas. Anot jo, atliekų tvarkymą KRATC valdyti turėtų lygiomis teisėmis. Esą dabar akcininkams kyla įtarimų, ar UAB veikla apskritai yra skaidri. „Klaipėdos miesto merui likusios šešios savivaldybės mero parašais buvo pateikusios siūlymą sudaryti kitos formos valdymo organą, gal būt viešosios įstaigos, kurioje atstovavimas būtų proporcingas gyventojams. Bet panašu, kad nieko keisti nesiruošiama“, – teigė K. Cirtautas.

Išeitis – deginti patiems

Baiminamasi, kad „vartų“ mokestis gali didėti ir ateityje. „Iš KRATC atstovų išgirdome, kad vienintelis būdas sumažinti už atliekų įvežimą mokamą kainą – sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį. Tai ir padarėme – VšĮ „Gargždų švara“ paskelbė viešųjų pirkimų konkursą „Mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo ir perdavimo utilizuoti (perdirbti, deginti ir kt. panaudoti) paslaugai pirkti“. Tokiu būdu Savivaldybėje surenkamomis atliekomis pasirūpina konkursą laimėjusi įmonė, o į sąvartyną vežamos tik deginti ir perdirbti netinkamos atliekos“, – aiškino VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus.

Anksčiau rajono atliekas rūšiavo ir tinkamas deginti į deginimo įmonę „Fortum“ vežė pats KRATC. Tačiau nutarta papildomai šiukšlių nevežioti ir jas išskirstyti iš karto rajone. „Kol kas dėl tam tikrų trukdymų labai didelės ekonominės naudos neturime. Tačiau KRATC „vartų“ mokestis ateityje gali vėl didėti. Manau, dabar esame pasirinkę tinkamiausią kelią atliekas tvarkyti nekeliant kainų gyventojams. Be to, idealiai įgyvendinsime aplinkosauginį aspektą, nes į sąvartyną dabar patenka tik apie 30 proc. rajone surenkamų šiukšlių. Taip nedidiname sąvartyno šiukšlių kaupo“, – rezultatą įvardijo R. Martinkus. Jo teigimu, įgyvendinti tokį planą nebuvo lengva. „Nebesinori net prisiminti, kiek buvo trukdžių „linkėjimų“, kad šis rūšiavimo konkursas būtų sunaikintas. Vieni trukdžiai baigėsi, bet matome kitus. Manau, tikslas yra tas pats – kad Klaipėdos rajono savivaldybėje paslaugas atliekanti įmonė atliekas pristatytų tik į KRATC“, – įsitikinęs R. Martinkus.

Dirba pramoniniame rajone

UAB „Ekonovus“ Gargždų pramoniniame rajone pernai įsirengė atliekų rūšiavimo liniją ir pagal konkurso sąlygas paslaugą teiks metus, su galimybe dar dvejus metus sutartį pratęsti. „Ekonovus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimundas Čigas teigė, esą jei po 3 metų netektų galimybės rūšiuoti rajono komunalines atliekas, darbo jiems netrūktų. Didelėje dalyje Lietuvos regionų komunalinį ūkį aptarnaujanti įmonė čia rengiasi tvarkyti perdirbti skirtas

Atliekų rūšiavimo ir perdavimo utilizuoti paslaugą „Ekonovus“ rajone visu pajėgumu teikia nuo šių metų sausio. Rezultatai akivaizdūs – vasario mėnesį iš 1172 t atliekų net 917 t išrūšiuota Gargžduose, kovą – 903 t. Atitinkamai į sąvartyną Dumpiuose vasarį beišvežtos 254 t, o kovą – 579 t atliekų.

pakuotes.

Rūšiuotojų atstovas atsargiai kalba apie teikiamą paslaugą. „Mes nesame konflikto dalyviai, o veikiau susidariusios situacijos įkaitai, nenorintys į ją dar labiau veltis. Darome tai, ką įsipareigojome pasirašę sutartį, stengiamės spręsti nesklandumus, kurių kyla dėl šalių nesutarimo, ir užtikrinti kokybiškas paslaugas vartotojui“, – teigė jis.

KRATC irgi nori rūšiuoti

Tai, jog Klaipėdos rajone atliekos rūšiuojamos savarankiškai, KRATC nepalanku – įmonė įgyvendina Europos Sąjungos remiamą projektą ir tobulindama atliekų tvarkymo sistemą už bemaž 40 mln. Lt (11,5 mln. €) stato savo atliekų rūšiavimo gamyklą. Nors iki šiol įmonė rūšiavo visų 7 savivaldybių atliekas, naujoji gamykla paslaugą teikti leis dar efektyviau. Tačiau akivaizdu, kad Klaipėdos rajonas savo atliekų į KRATC rūšiuoti nebetieks.

„Nei Klaipėdos rajono savivaldybė, nei UAB „Gargždų švara“ nėra oficialiai informavę KRATC, kad ketintų savo atliekas rūšiuoti savarankiškai ar tvarkyti kažkaip kitaip. Klaipėdos rajono savivaldybė, kartu su kitomis 6 apskrities savivaldybėmis 2005 m. yra pasirašiusi sutartį, kurioje įsipareigoja laikytis solidarumo principo ir užtikrinti regioninės atliekų tvarkymo sistemos vieningumą. Paprasčiau sakant, visų savivaldybių gyventojai moka, kad išlaikytų privalomą infrastruktūrą: sąvartyną, atliekų priėmimo aikšteles, ekologišką atliekų sutvarkymą ir kt. Jei Klaipėdos rajono savivaldybė imtų atliekas tvarkyti savarankiškai, jai tektų arba sukurti savo infrastruktūrą, arba mokėti didesnį „vartų“ mokestį. Jeigu ji nori tvarkyti atliekas atskirai ir naudotis bendrai sukurta infrastruktūra, neprisidėdama prie jos išlaikymo – didėtų išlaidos kitoms 6 regiono savivaldybėms“, – taip situaciją komentuoja KRATC administracija.

• „Išnagrinėjome teisines aplinkybes ir pirkome vežėjo paslaugą, kuris pats sutvarkytų rajone susidarančias atliekas. Nėra jokių norminių reikalavimų, kuriems nusižengtume pirkdami tokią paslaugą. Mums svarbu, kad būtų pigiau, o vežėjai savo ruožtu įsipareigoja laikytis aplinkosauginių reikalavimų. Jokių pažeidimų nedarome. Yra tik pasvarstymai iš KRATC, kad mes blogiečiai, jog išlipome iš bendro katilo. Tikrai nebus taip, kad nieko negirdėdami ir nematydami aklai vykdysime nurodymus ir nekreipsime dėmesio į keliamas kainas“, – nuomonę dėstė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras K. CIRTAUTAS.
• Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Artūras ŠULCAS „Bangai“ akcentavo, kad LR akcinių bendrovių įstatymas numato, jog įmonę akcininkai valdo proporcingai turimų akcijų skaičiui. „Nuo įkūrimo daugiausia akcijų turėjo Klaipėdos miestas, tad logiškai mes turėjome turėti daugumą valdyboje, stebėtojų taryboje ir kituose valdymo organuose. Bet tas pats įstatymas numato, kad galima akcininkų sutartis dėl veiklos formavimo. Šią sutartį pasirašėme ir jos sėkmingai laikėmės. Visiška netiesa, kad Stebėtojų taryba neturi įtakos valdymui. Būtent ji formuoja valdybą. Bėda ta, kad mažosios savivaldybės nesigilino į procesus ir rimtai nežiūrėjo į šitą garbę ir pareigą. Kai pernai liepą sutartis baigėsi, mes klausėme mažųjų savivaldybių atstovų, ar jie matytų prasmę naujai sutarčiai. Gavome tik vieną atsakymą: duokite mums vietų valdyboje. Klaipėdos savivaldybė turi daugiau kaip 90 proc. KRATC akcijų ir realiai gali vienašališkai formuoti visas valdymo institucijas. Ar galimas kitoks valdymo susitarimas? Įvyko nauji savivaldybių tarybų rinkimai ir žiūrėsime, kaip politikai kalbėsis. Tačiau klausimas klaipėdiškiams: kodėl dykai atiduoti tai, kas pagal įstatymą mums priklauso? Manau, kad mūsų ateitis yra dirbti kartu, tačiau tartis reikia ne diktuojant sąlygas, o proporcingai pagal įdėtą kapitalą, žmogiškuosius išteklius ir kt.“, – įsitikinęs A. Šulcas.