Reforma tuština Gargždų ligoninės biudžetą
Į Gargždus sugužėję Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijai priklausančių gydymo įstaigų vadovai iš Pakruojo, Molėtų, Kupiškio, Prienų, Kaišiadorių, Širvintų, Zarasų, Naujosios Akmenės, Šilalės sprendė finansinius klausimus. Tuo pačiu įvertino ir Gargždų ligoninę, pasidžiaugė tvarkingomis patalpomis, modernia medicinine įranga.
Gargždų ligoninė iki šiol išgyvena skaudžias sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos pasekmes. Dalis pacientams būtinų paslaugų yra nebeapmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tačiau vis dar teikiamos. Gargždų ligoninė finansines skyles kamšo iš savų resursų. Tai stumia įstaigą į minusinį biudžetą.
Kelionė pasmerktų mirčiai
Reforma paveikė visas Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos nares. Asociacija vienija 11 šalies gydymo įstaigų. Pastarųjų vadovai ketvirtadienį susitiko Gargždų ligoninėje ir aptarė galimus aktualiausių problemų sprendimo būdus.
„Nuo 2010 metų balandžio 1 d. nebefinansuojamos reanimacijos-intensyvios terapijos paslaugos. Pablogėjo paslaugų prieinamumas. Norint išvengti nelaimių, mirties atvejų beveik visose asociacijos ligoninėse reanimacijos poskyriai yra išlaikomi iš rezervo lėšų. Tai padeda kasmet išgelbėti 5–10 gyvybių kiekvienoje ligoninėje, nes paslauga būna suteikiama skubiai ir vietoje“, – teigė Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė. Jos pavaduotoja medicinai Virgina Ruškienė pateikė konkretų pavyzdį: „Viename prekybos centre žmogus nukrito, ištiko klinikinė mirtis. Jį vežti iki Klaipėdos reikštų pasmerkimą mirčiai. Tiesa, skambinome į Klaipėdos gydymo įstaigas, kvietėme reanimobilį, juk turėtų veikti vadinamieji žalieji koridoriai, kurie pacientus skubiai nugabentų į Klaipėdą. Tačiau pasakė, kad reanimobilis išvykęs į Tauragę ir kada grįš neaišku, Gargždai – eilėje paskutiniai. Liepė pradėti gaivinimą, žmogų prijungti prie aparatūros ir pan. Laimei, sutelkus visas gydytojų, seselių pajėgas, pacientas buvo sėkmingai atgaivintas. Tačiau darbas turėtų vykti kitaip, tam reikia nuolatos dirbančio kvalifikuoto specialisto, kurio po reformų mes neturime. Tad situacija ganėtinai absurdiška.“
Tikisi Savivaldybės paramos
Tam, kad Reanimacijos-intensyvios terapijos skyrius funkcionuotų nuolat, reikia 400–500 tūkst. Lt. „Beveik visos savivaldybės didesniu ar mažesniu įnašu remia reanimacijos posto išlaikymą (nuo 50 tūkst. Lt iki 350 tūkst. Lt)“, – informavo Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja. Paklausta, kokia situacija mūsų rajone, atsakė: „Klaipėdos rajono savivaldybė pernai buvo skyrusi 50 tūkst. Lt ir dar kažkuriais metais prisidėjusi prie dienos chirurgijos paslaugų išlaikymo. Neseniai vėl kreipėmės dėl 200 tūkst. Lt skyrimo būtent reanimacijos postui, kad šis galėtų funkcionuoti visą parą. Kol kas sprendimas nėra priimtas.“
Vadovaudamasi sostinės klerkų sprendimais, Gargždų ligoninė galėtų pakabinti spyną ant reanimacijos durų. Tačiau, anot A. Grikšienės, gyventojams tai būtų tragedija. „Padengiame reanimacijos funkcionavimo išlaidas iš savų resursų, tačiau dėl to susidaro minusinis biudžetas. Manau, šiemet bus tas pats“, – apgailestavo A. Grikšienė. Rajoninių ligoninių asociacijos nariai nusprendė kreiptis į sveikatos apsaugos ministrę dėl tikslinių lėšų skyrimo reanimacijos postams išlaikyti.
Ministerija atsakymo nepateikė
Sudėtinga situacija ir dėl pagalbos-priėmimo skyriuose teikiamų chirurgijos (traumatologijos) paslaugų ne darbo valandomis ir išeiginėmis dienomis. „Nuo 2010 m. buvo skiriama kasmet nuo 100 tūkst. Lt iki 250 tūkst. Lt tiksliniam gydytojų chirurgų atlyginimų išmokėjimui. Slaugytojų, valytojų darbas nefinansuojamas. Neskirta lėšų ir medikamentams, tvarsliavai. Mes pageidavome 300 tūkst. Lt. Asociacija kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrę, tačiau iki šiol – jokio atsakymo. Nutarta kreiptis pakartotinai“, – informavo A. Grikšienė.
Dar viena opa – geriatrinės (geriatrija – kompleksinis kelių ligų gydymas) sveikatos paslaugos. Jos reikalingos tiems, kuriems yra per 60 metų ir kenčia nuo kelių ligų vienu metu. Pavyzdžiui, atsigula į ligoninę dėl plaučių uždegimo, tačiau kartu yra reikalingas ir sąnarių gydymas. Gargždų ligoninė, kaip ir Zarasų ligoninė, turi licenciją geriatrijos paslaugoms teikti. Jų reikėtų 82 proc. Gargždų ligoninės Vidaus ligų skyriaus pacientams. Tačiau finansavimo tam taip pat stinga. „Šiemet Sveikatos apsaugos ministerijoje yra patvirtintas „Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų planas“. Jame numatytas kompleksinis geriatrinių sveikatos priežiūros paslaugų tinklo organizavimas. Prioriteto tvarka visos mūsų asociacijos narės numatytos kaip potencialios programos vykdytojos. Tikimasi pritraukti Europos Sąjungos paramos lėšų medicininei įrangai įsigyti, funkcinėms lovoms, patalpų remontui“, – pasakojo Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja. Programos vykdymas turėtų prasidėti po Naujųjų metų.
