Abiturientams informacinės technologijos artimesnės už gimtąją kalbą
Paskelbti valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai siunčia pavojaus signalą – net 15 proc. Klaipėdos rajono abiturientų jo neišlaikė. Tai kiek daugiau nei bendras šio egzamino neišlaikiusiųjų skaičius Lietuvoje – 12 proc. Norom nenorom peršasi mintis, jog auga beraščių karta. Pastarajai žymiai artimesnės informacinės technologijos (IT). Tai liudija taip pat šią savaitę paskelbti informacinių technologijų valstybinio brandos egzamino rezultatai – neišlaikiusiųjų Klaipėdos rajone nebuvo.
Vienišas šimtukas
Visgi labai nuliūsti nereikia: 8 proc. iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino surinko nuo 86 iki 99 taškų. Įdomu ir tai, kad didžioji dalis mokinių, kurie neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, yra vaikinai. Merginoms rašyti rašinius, pasirodo, sekasi geriau. Galima pasidžiaugti ir vienu šimtuku: maksimalų balų skaičių surinko Aistė Kairytė, Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos mokinė. Jai egzaminas pasirodė lengvesnis nei tikėjosi. Abiturientė pasirinko rašyti samprotavimo tema apie meilę. A. Kairytė sako, kad jos nebūtų nustebinęs nei 50, nei 90 taškų įvertinimas: „Daug priklauso nuo vertintojų, tačiau žinių turėti irgi reikia.“ Pašnekovė prisipažino, jog šimtuko gauti nesitikėjo.
IT egzaminą laikė tik vaikinai. Vadinasi, nors abiturientų karta stokoja raštingumo įgūdžių, kaip naudotis naujosiomis technologijomis – išmano puikiai. O gal čia kalta tik lietuvių egzamino vertinimo sistema, kuri šiais metais vėl buvo sugriežtinta? Reikliau nei pernai buvo žiūrima į moksleivių rašybą, skyrybą, gramatiką ir stilistiką.
Įžvelgia subjektyvumo
,,Komentuoti šią situaciją sudėtinga. Galbūt balai prastesni dėl reiklesnės vertinimo sistemos“, – svarstė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Genovaitė Jurevičienė. ,,Vaivorykštės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas metodininkas Vidas Vaitkus, kaip ir A. Kairytė, įžvelgia subjektyvumo problemą vertinimo sistemoje. V. Vaitkų ir jo kolegas stebina, kad geri mokiniai gavo mažesnius balus už tuos, kurie nesimokė ypač pavyzdingai. ,,Jeigu mums, mokytojams, patiems reikėtų laikyti egzaminą, nežinau, ar visiems pavyktų“, – pusiau rimtai, pusiau juokais sakė mokytojas. Egzaminus, pasirodo, kartais vertina ir tokie mokytojai, kurie net nemoko aukštesniųjų klasių mokinių. Tad kyla klausimas, ar gerai jie išmano abiturientų programą.
Kiek mokėsi, tiek gavo
Chemijos valstybinį brandos egzaminą, kurio rezultatai taip pat buvo paskelbti šią savaitę, išlaikė visi laikiusieji. Jų Klaipėdos rajone buvo nedaug, vos 16 mokinių. Mindaugas Balsys, ,,Vaivorykštės“ gimnazijos moksleivis, iš chemijos egzamino gavo 100 balų ir labai tuo džiaugiasi, tačiau nustebintas nėra: ,,Nemanau, kad egzaminas buvo labai lengvas, bet tie, kurie nuoširdžiai mokėsi, tikrai galėjo gauti aukštą įvertinimą.“ Toks vertinimas atrodo sąžiningas: kiek mokeisi, tiek gavai. Kitaip, M. Balsio nuomone, buvo su matematikos egzaminu. Abiturientui matematikos egzaminas panašėjo į lenktynes, o ne į žinių patikrinimą: ,,Net gerai mokėdamas matematiką, bet spręsdamas lėčiau, šansų į šimtuką neturėčiau.“
Visgi šimtą balų iš matematikos valstybinio egzamino pavyko gauti net dviem Gargždų „Vaivorykštės“ abiturientams – Ramunei Bružaitei ir Justui Eringiui. Egzamino Klaipėdos rajone neišlaikė 9,4 proc. abiturientų. Šis rezultatas geresnis palyginus su visos Lietuvos neišlaikiusiųjų skaičiumi – 11,9 proc.
Su istorijos ir biologijos egzaminais Klaipėdos rajone lūdniau – šimtukų nėra. Visgi iš istorijos valstybinio brandos egzamino 4 abiturientai gavo įvertinimus nuo 86 iki 99 balų. Biologijos egzaminą išlaikė visi laikiusieji, o istorijos egzamine nepasisekė 4 iš 98 laikiusiųjų. Visoje Lietuvoje biologijos egzamino neišlaikė 3,3 proc., o istorijos – 10,7 proc. mokinių. Šimtukų visoje šalyje nedaug: 0,12 proc. gavo šimto balų įvertinimą iš biologijos egzamino, o vos 0,1 proc. aukščiausią įvertinimą gavo iš istorijos egzamino.
