Už leidimą deklaruoti atliekas sodininkų prašys tvarkos
Klaipėdos rajono savivaldybė ir VšĮ „Gargždų švara“ žada nuolaidų rinkliavą už komunalines atliekas mokantiems garažų savininkams bei sodininkams. Pastarieji nuo pat rinkliavos įvedimo širsta, kad už šiukšles moka, nors sode negyvena. Jei politikai pritars, sodininkų bendrijoms bus leista deklaruoti faktinį išvežamų atliekų kiekį. Tačiau rinkliavą administruojanti VšĮ „Gargždų švara“ neragina džiūgauti – didžioji dalis sodininkų bendrijų deklaravimui nepasiruošusios. Naujus pasiūlymus skeptiškai vertina ir patys politikai.
Klaipėdos rajono savivaldybės sodininkų bendrijose už plyną sodo sklypą be statinio privalu mokėti 40 Lt metinę komunalinių atliekų surinkimo rinkliavą. Jei sklype yra statinys – 79 Lt per metus. Sodininkai nuolat Savivaldybei ir VšĮ „Gargždų švara“ beria kaltinimus, esą tarifai nelogiški. Tie, kurie sode ar darže būna tik sezono metu, prašo mokėti kur kas mažiau. Juolab kad dalis sodininkų net neturi kur šiukšlių išmesti – bendrijos nėra pasirūpinusios atliekų konteineriais.
Balandžio 24 d. vyksiančiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai svarstys pakoreguotas atliekų deklaravimo ir lengvatų taikymo tvarkas.
Pakeitimuose numatoma, kad sodininkų bendrijos galėtų deklaruoti faktinį išvežamų komunalinių atliekų kiekį. Tai darytų tos bendrijos, kurios pasirūpintų atliekų šalinimo inventoriumi. Kur mesti šiukšles, spręs pačios bendrijos. Komunalines atliekas vežanti UAB „Ekonovus“ pasiruošusi bendrijas aprūpinti bendraisiais (1 m³) bei stambių gabaritų konteineriais. Dalies bendrijų nariai jau apsisprendė įsigyti individualius konteinerius.
Atliekų kiekį deklaruojančios bendrijos metų pabaigoje sumokėtų už tiek atliekų, kiek vežėjas išvežė. Suma būtų dalijama visiems sodininkams ir būtų ženkliai mažesnė nei dabar nustatyti tarifai.
Iš 36 nori 3
„Gargždų švaros“ direktorius Rimantas Martinkus deklaravimą vertina atsargiai. „Kol kas esame gavę pritarimą iš „Vaitelių“, „Šernų“ ir „Vyšnelės“ sodininkų bendrijų. Jos yra apsirūpinusios konteineriais, juos nuolat išvežame. Tačiau, pavyzdžiui, „Minijos“ ir „Gargždelės“ bendrijų pirmininkai yra griežtai atsisakę statyti bendruosius konteinerius“, – teigė R. Martinkus. Tokį atsisakymą dalis bendrijų grindžia netvarka, mat konteineriai kartais perpildomi per kelias valandas. Visgi atliekų vežėjai ir rinkliavos administratoriai viliasi, kad deklaravimo galimybė pagreitins dialogą su dalimi bendrijų. Jų rajone iš viso yra 36.
Taip pat baiminamasi, kad sumažinti bendrijose išmetamų šiukšlių kiekį bus bandoma maišelius vežant į Gargždų miestą ar kitas gyvenvietes. Žadama stebėti, ar apkrova gyvenvietėse neišaugs.
Galimybė deklaruoti atliekas galiotų tik sodininkams, bet ne nuolat soduose gyvenantiems individualių namų savininkams. Pastarieji moka gyvenamųjų namų tarifu.
Rinkliavos administratoriai jau susitarė ir su garažų savininkų bendrijomis, kurioms greičiausiai irgi bus leista deklaruoti atliekas. Jų rajone yra devynios. Nedeklaruojant bendro metinio atliekų kiekio, už kiekvieną garažą savininkui tektų mokėti 25 Lt metinę rinkliavą.
- Jonas DROMANTAS, Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas:
– Visi mes norime už šiukšles mokėti kuo mažiau. Tačiau šiukšlės kainuoja, KRATC taikomas „vartų mokestis“ kyla, teismai su jais tęsiasi. Jeigu duodame bet kokias lengvatas, vadinasi, susidariusį skirtumą KRATC turime sumokėti iš biudžeto pinigų, kurių daugiau mes neturime. Iš ko jų atimti: švietimo, kultūros, kelių, mokyklų? Gyvenimas eina, o nemokamų pietų nėra. Už šiukšles reikia susimokėti. Jei duosime pusei žmonių lengvatas, vadinasi, kita pusė turės mokėti dvigubai. Tai daugiau mano pozicija, tačiau kiekvienas Tarybos narys balsuodamas turės savo nuomonę.
- Sigitas KARBAUSKAS, Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininkas:
– Sodininkų bendrijos, kaip juridiniai vienetai, ir dabar gali deklaruoti atliekas. Nieko blogo nematau. Tačiau pakeitimai daromi į priešingą pusę – nenumatoma galimybė deklaruoti atliekas individualių namų gyventojams, kurių išmetamą kiekį labai lengva nustatyti. Deklaravimo klausimus neva svarstė „už akių“ Administracijos direktoriaus sudaryta darbo grupė, nors tai jau buvo padariusi kita darbo grupė, kurioje dalyvavo komitetų pirmininkai, kiti Tarybos nariai. Visų pirma „Gargždų švara“ pavaldi Tarybai, o ne Administracijai. Todėl mes siūlysime sudaryti darbo grupę iš Tarybos narių ir dar kartą apsvarstyti deklaravimo klausimus. Antra, politikams naujųjų tvarkų projektai pateikti netinkamai: nenurodyta, kas konkrečiai keičiama, kaip buvo anksčiau. Taip negali būti daroma. Pakeitimų rinkliavos dokumentuose gal jau ir reikia, nes nuo jos įvedimo praėjo dveji metai. Tačiau reikia juos plačiau išnagrinėti, galbūt aptarti su seniūnaičiais ir kt.
