Tyrimas

Savivaldybių sąraše Klaipėdos rajonas – devintas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) šią savaitę paskelbė Lietuvos savivaldybių indeksą. Aukščiausią indeksą turinti ir idealiausia miesto savivaldybe paskelbta Klaipėda. Rajoniniame lygmenyje geriausia savivaldybe pripažintas Kauno rajonas. Klaipėdos rajonas iš 53 rajoninių savivaldybių įvertintas aukšta devintąja pozicija. Indeksas nustatytas pagal tris savivaldybių veiklos sritis: savivaldybė gyventojui, investuotojui ir jos pačios savivalda, administravimas.

Visų šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių indekso vertinimas šalyje atliktas pirmąjį kartą. Jis apima visas aktualiausias Savivaldybės veiklos sritis, tokias kaip komunalinis ūkis, transportas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos ir plėtra, mokesčiai, savivaldybės administracijos ir personalo valdymas.

Pirmą vietą indekse iš miestų savivaldybių, surinkusi 59,1 balo iš 100 galimų, užėmė Klaipėdos miesto savivaldybė. Antroje vietoje yra Panevėžio miesto, trečioje – Alytaus miesto savivaldybė. Iš ne miestų savivaldybių pirmoje vietoje yra Kauno rajono savivaldybė. Po jos – Birštono, Šilalės rajono, Marijampolės, Druskininkų savivaldybės.

Klaipėdos rajono savivaldybė tarp ne miestų savivaldybių surinko 53,4 balo ir galutiniame sąraše užėmė devintąją poziciją. Geriausia Klaipėdos rajone tvarkoma sritimi gyventojų atžvilgiu įvertintas komunalinis ūkis. Visos Lietuvos rajonų mastu Klaipėdos rajoną šioje srityje esą lenkia tik Rokiškis. Tarp geriausiai įvertintų sričių rajone paskelbtos investicijos ir plėtra, taip pat socialinė rūpyba ir mokesčiai. Penktoje vietoje atsidūrė sveikatos paslauga, šeštoje – Savivaldybės administravimas ir personalo valdymas. Žemiausiomis pozicijomis įvertintas turto valdymas ir švietimas. Biudžeto ir finansų tvarkymo srityje Klaipėdos rajonas užėmė vos 46 vietą.

Tarp geriausiai įvertintų rodiklių 2010 metų skaičiavimais aukščiausiai vertinamas vidutinis detaliojo plano tvirtinimo procedūros laikas, taip pat atliekų surinkimo ir daugiabučių administravimo paslaugas teikiančių įmonių skaičiaus pasiskirstymas pagal nuosavybę, dėl Savivaldybės veiklos gautų skundų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, bei vidutinis statybos projektų derinimo procedūros laikas.

„Tikimės, kad indeksu pasinaudos ir investuotojai, ir pačios savivaldybės. Jos vis dar užsiima ne pagalba žmonėms toje teritorijoje veikti, o kartais tampa jų konkurentu, kliūtimi. Savivaldybės dar nėra galutinai suvokusios savo identiteto, misijos“, – aiškino LLRI prezidentė Rūta Vainienė. Anot jos, ideali savivaldybė būtų ta, kuri nevykdo pelno siekiančių veiklų, taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, skatina konkurenciją, mažina mokesčių naštą, kuria palankias sąlygas verslui, efektyviai valdo ir privatizuoja turtą.

Skelbiama, kad LLRI tyrimą atliko pagal savivaldybių darbuotojų, įvairių šalies ministerijų ir asociacijų, statistų pateiktus duomenis. Tačiau indekso rodikliai jau spėjo sulaukti prieštaringų vertinimų dėl duomenų kokybės.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas džiaugėsi, kad rajonas pateko į geriausiųjų dešimtuką ir vylėsi, kad skaičiavimai atlikti objektyviai. „Geriausiai įvertintas komunalinis ūkis yra plati sritis, apimanti vandens, šilumos energijos tiekimą, nuotekų tvarkymą ir kitas veiklas, tad jo kokybė rajone galimai tikrai yra aukšta, nepaisant dar nesutvarkyto komunalinių atliekų surinkimo. Manau, kad pateikti rodikliai apie kitas veiklas nėra iš piršto laužti ir jais pasinaudoję rasime, kur pasitempti. Esame vienas sparčiausiai besivystančių rajonų, todėl aukštai vertinamos ir teritorijų planavimo procedūros. Tikimės, kad ir toliau pavyks išlikti prie patraukliausių vietų gyventi ir kurtis“, – vylėsi Savivaldybės meras.

Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo Algirdo PETRAVIČIAUS komentaras:

– Skaičiuojant indeksą švietimas buvo vertinamas tik pagal tris rodiklius: ar savivaldybėje yra teritorinis mokyklų suskirstymas, kokia savivaldybės gautų mokinio krepšelio lėšų dalis buvo perskirstyta 2010 m. ir mokinio krepšelio lėšos, tenkančios vienam mokiniui. Kyla abejonių, ar galima pagal juos objektyviai įvertinti visą Savivaldybės švietimo sistemą. Įvertinimai ir siūlymai verčia abejoti ekspertų kompetencija. Savivaldybėms „tarp eilučių“ siūloma uždaryti mažas kaimo mokyklas, nes neperskirsčius mokinio krepšelio lėšų jos iš švietimo įstaigų žemėlapio seniai būtų išnykusios. Mes buvome tarp tų, kurie krepšelio lėšas perskirstėme. Akivaizdu, kad indekse pagal švietimą aukščiausiai esančiose Visagino ar Druskininkų savivaldybėse vienam mokiniui mokinio krepšelio lėšų skiriama mažiau nei ten, kur gausu nedidelių kaimo mokyklų. Pavyzdžiui, 2012 metų Seimui pateiktame valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte mūsų rajono vienam mokiniui vidutiniškai tenka 4714 litų mokinio krepšelio lėšų, o Druskininkų tik 4286, Kretingos – 4360, Birštono – 4441. Tad jei pagal panašius vertinimo kriterijus švietimas bus vertinamas ir ateityje, kilti į reitingų viršų galėtume tik likvidavę ne vieną kaimo mokyklą. Bet ar tai tinkamas kelias?

Jolanta VENSKUTĖ