Sveikata

Aukštas kraujo spaudimas ir inkstų ligos

Inkstai labai svarbūs bendrai žmonių sveikatos būklei. Jie filtruoja ir valo kraują, pašalindami iš jo nereikalingas medžiagas ir skysčių perteklių su šlapimu. Taip pat gamina hormoną eritropoetiną, kuris skatina raudonųjų kraujo ląstelių gamybą, reguliuoja kraujo spaudimą, padeda išsaugoti stiprius ir sveikus kaulus. Inkstus pažeisti ir sutrikdyti jų darbą gali daugelis veiksnių. Vienas dažniausių iš jų – tai aukštas kraujo spaudimas, vadinamas hipertenzija. Žmonių, turinčių padidėjusį kraujospūdį, yra daug – apie 25% populiacijos.

Kas yra aukštas kraujo spaudimas?

Kraujo spaudimas – tai kraujo jėgos poveikio į kraujagyslės sienelę matavimas. Arterinis kraujo spaudimas matuojamas gulint ar sėdint. Manžetė uždedama ant žasto, pripučiama oro, tuomet oras iš lėto išleidžiamas, stetoskopu klausant tonų. Pirmasis stiprus tonas – tai sistolinis arterinis kraujo spaudimas, o visiškas tonų išnykimas – vadinamas diastoliniu.

Kraujo spaudimas didėja, kai į organizmą patenka daug druskų ir kaupiasi skysčiai. Papildomas skysčių kiekis organizme didina skysčių kiekį kraujagyslėse, taip kraujo spaudimas tampa aukštesnis. Sergant ateroskleroze susiaurėja kraujagyslės, ir tai taip pat padidina kraujo spaudimą.

Žmonės, kurių kraujospūdis yra padidėjęs, turi reguliariai lankytis pas gydytoją ir gerti paskirtus vaistus.

Kaip aukštas kraujo spaudimas pažeidžia inkstus?

Aukštas kraujo spaudimas kenkia daugeliui organų. Pirmiausia apsunkina širdies darbą ir pažeidžia viso kūno kraujagysles. Kai aukštas kraujo spaudimas pažeidžia inkstų kraujagysles, inkstai pradeda nykti, raukšlėtis, sutrinka jų veikla.

Aukštas kraujo spaudimas yra viena pagrindinių inkstų nepakankamumo priežasčių. Nustojus veikti inkstams, žmogus toliau gali gyventi tik padedamas pakaitinės inkstų terapijos. Inkstų darbą gali pavaduoti dializė arba transpalntuotas inkstas. Dializė gali būti atliekama naudojant specialų aparatą – šis dializės būdas vadinamas hemodialize. Hemodializės procedūra paprastai atliekama 3 kartus per savaitę, kiekviena dializė trunka apie 4 valandas. Jos metu ligonio kraujas teka per dializatorių, sudarytą iš tūkstančių vamzdelių (kapiliarų). Aplink kapiliarus teka aparato paruoštas ir sušildytas druskų tirpalas, analogiškas žmogaus skystajai kraujo daliai. Nereikalingi medžiagų apykaitos produktai ir druskų bei vandens perteklius per kapiliarų sienelę išeina į minėtą tirpalą ir yra pašalinami.

Kitas metodas – tai peritoninė dializė. Taikant šį dializės būdą, kraują valo pilvaplėvė (pilvaplėvė – tai plėvelė, kuri dengia daugelį vidaus organų, esančių pilvo ertmėje). Šiai procedūrai atlikti reikalinga nedidelė operacija, kurios metu į pilvo ertmę įstatomas minkštas plastiko vamzdelis. Toks vamzdelis (kateteris) reikalingas, kad prie jo būtų galima prijungti dializės tirpalo sistemą. Peritoninę dializę atlieka pats ligonis jam patogioje vietoje (namie, darbe). Dializės tirpalas pilve keičiamas 4 kartus per dieną kasdien. Procedūra atliekama sujungiant dializės maišų vamzdelius su virš odos paliktu vamzdeliu (kateteriu). Šios procedūros metu dializės tirpalas patenka į ligonio pilvo ertmę ir ten kurį laiką lieka, vėliau iš pilvo ertmės išpilamas. Tokiu būdu iš organizmo pašalinamos toksinės medžiagos, druskos ir skysčių perteklius. Daliai dializuojamų ligonių yra persodinamas inkstas. Inksto persodinimą (transplantaciją) atlieka chirurgai. Inkstų transplantacija yra pats fiziologiškiausias pakaitinės inkstų terapijos būdas, nes persodinto inksto darbas yra labiausiai panašus į normalaus inksto darbą, todėl tuomet nebereikia tęsti iki tol darytų dializių. Tačiau po inkstų transplantacijos, siekiant išvengti svetimo inksto atmetimo, reikia kasdien visą likusį gyvenimą gerti vaistus, vadinamus imunosupresantais.

Kokie yra aukšto kraujo spaudimo požymiai ir simptomai?

Daugelis žmonių su aukštu kraujo spaudimu neturi jokių nusiskundimų (simptomų). Vienintelis būdas sužinoti, ar asmeniui yra aukštas kraujo spaudimas – tai sveikatos priežiūros specialistui pamatuoti kraujo spaudimą, naudojant kraujo spaudimo matavimo aparatą. Rezultatas išreiškiamas dviem skaičiais. Viršutinis skaičius, vadinamas sistoliniu spaudimu, parodantis kraujo išstūmimo jėgą iš širdies. Apatinis skaičius, vadinamas diastoliniu spaudimu, rodantis spaudimą, širdies atsipalaidavimo metu tarp susitraukimų. Normaliu kraujo spaudimu laikomas 120/80, kuris paprastai pasakomas „120 ir 80“. Žmonėms, kurių sistolinis kraujo spaudimas svyruoja tarp 120 ir 139 ar diastolinis tarp 80 ir 89, yra sakoma, jog tai ribinė būklė, po kurios vystosi liga. Jiems patariama keisti gyvenimo būdą (didinti fizinį aktyvumą, sveikai maitintis, vengti druskos). O tokiais būdais sumažinus jų kraujo spaudimą, užkertamas kelias širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi. Jei sistolinis kraujo spaudimas 140 ir aukštesnis ar diastolinis kraujo spaudimas 90 ir aukštesnis, laikoma, kad asmenys turi aukštą kraujo spaudimą ir turi kalbėtis su šeimos gydytoju apie geriausią būdą jį sumažinti. Paprastai reikia gerti kraujo spaudimą mažinančius vaistus visą likusį gyvenimą, o nutraukus jų vartojimą liga vėl atsinaujina.

Kokie yra lėtinės inkstų ligos požymiai ir simptomai?

Iš pradžių inkstų liga yra nebyli, kaip ir aukštas kraujo spaudimas, neturi jokių simptomų. Žmonės gali sirgti lėtine inkstų liga, bet nežinoti, nes jie nesijaučia sergantys.

Glomerulų filtracijos greitis (GFG) yra matas, parodantis, kaip gerai inkstai filtruoja ir valo nereikalingas medžiagas iš kraujo. GFG yra apskaičiuojamas ir įvertinamas iš kreatinino kiekio kraujyje bei naudojant specialias formules. Kreatininas yra šalutinis produktas, kurio didžioji dalis susiformuoja iš raumenų ląstelių. Sveiki inkstai perneša kreatininą iš kraujo į šlapimą ir pašalina iš organizmo. Kai inkstų funkcija sutrinka, didėja kreatinino kiekis kraujyje. Esant GFG vertei mažiau 60 mililitrų per minutę (ml/min.), diagnozuojamas inkstų nepakankamumas. GFG tyrimas – tai būdas parodyti, kad jūsų inkstai nedirba „pilna jėga“.

Kitas lėtinės inkstų ligos požymis yra proteinurija, vadinamas baltymas šlapime. Sveiki inkstai išvalo nereikalingas medžiagas iš kraujo, bet baltymą palieka. Pažeisti inkstai praleidžia baltymus iš kraujo į šlapimą. Pradžioje tik mažas baltymo kiekis gali patekti į šlapimą, ši būklė vadinama mikroalbuminurija ir tai yra pats ankstyviausias inkstų pažeidimo požymis.

Ryškėjant inkstų pažeidimui, baltymo kiekis šlapime didėja, ir tokia būklė vadinama proteinurija. Nuolat randamas baltymas šlapime yra neabejotinas inkstų ligos požymis.

Kaip galima užkirsti kelią inkstų pažeidimui, sąlygotam aukšto kraujo spaudimo? Mokslas įrodė, jog sumažinus arterinį kraujo spaudimą iki 130/80 mmHg, inkstų pažeidimas neprogresuoja.

Kaip galima kontroliuoti kraujo spaudimą?

Pasaulio ekspertai rekomenduoja penkis gyvenimo būdo pokyčius, kurie padėtų kontroliuoti kraujo spaudimą:

· Pasiekti ir išlaikyti normalų kūno svorį;

· Valgyti kartą per dieną šviežius vaisius ir daržoves, grūdinės kilmės maistą (grūdus) ir neriebius pieno produktus;

· Kasdien riboti druskos kiekio suvartojimą iki 2-3 gramų. Žmonės su padidėjusiu kraujospūdžiu turėtų vengti valgyti šaldytus maisto produktus (pusfabrikačius) ir lankytis greito maisto restoranuose. Jie turėtų skaityti ant maisto produktų įpakavimų esančias etiketes ir išmokti suskaičiuoti, kiek natrio druskos yra vienoje porcijoje. Vesti mitybos dienoraštį ir rašyti, kiek suvartoja natrio druskos. Tai padės sekti druskos kiekio suvartojimą;

· Užtikrinti reguliarų fizinį aktyvumą. Ne mažiau kaip 30 minučių per dieną kasdien ar bent ne mažiau nei 5 kartus per savaitę atlikti vidutinio intensyvumo fizinių pratimų (pasivaikščiojimas lauke, važinėjimasis dviračiu ar plaukimas);

· Saikingai vartoti alkoholį.

Ar vaistai gali padėti kontroliuoti kraujospūdį?

Daugeliui žmonių reguliuoti aukštam kraujo spaudimui reikalingi vaistai. Vaistus nuo padidėjusio kraujo spaudimo paskiria gydytojas, tai diuretikai (šlapimą varantys vaistai), angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI), angiotenzino receptorių blokatoriai, beta adrenoreceptorių blokatoriai ir kalcio kanalų blokatoriai. Didžiausią inkstus apsaugantį poveikį turi AKF inhibitoriai ir angiotenzino receptorių blokatoriai. Atlikti tyrimai parodė, kad AKFI ir angiotenzino II receptorių blokatoriai sumažina proteinuriją ir sulėtina inkstų pažeidimo progresiją. Diuretikai žinomi, kaip „vandens piliulės“, kurios žmonėms padeda pasišlapinti ir pašalina skysčių perteklių iš organizmo. Dviejų ir daugiau vaistų deriniai reikalingi palaikyti kraujo spaudimą žemiau nei 130/80 mmHg

Kokia yra inkstų nepakankamumo rizika, susijusi su aukštu AKS? Kiekvienam, turinčiam aukštą kraujo spaudimą ar sergančiam cukriniu diabetu, yra rizika susirgti inkstų nepakankamumu. Ankstyvas aukšto kraujo spaudimo reguliavimas yra ypač svarbus sergantiesiems cukriniu diabetu.

Tikra tiesa, kad:

1. Apytiksliai 1 vyras ir moteris iš 4 turi aukštą kraujo spaudimą.

2. Maždaug 1 vyras ir 1 moteris iš 10 serga lėtine inkstų liga.

3. Negydomas aukštas kraujo spaudimas ir lėtinė inkstų liga didina mirtingumą.

4. Aukštas kraujo spaudimas dažnai sukelia lėtinį inkstų nepakankamumą ir, atvirkščiai, lėtinė inkstų liga gali sąlygoti arterinio kraujo spaudimo padidėjimą.

5. Aukštas kraujo spaudimas gali pabloginti lėtinę inkstų ligą.

6. Aukštas kraujo spaudimas yra pagrindinė širdies ligų priežastis.

7. Žmonėms, sergantiems lėtine inkstų liga, žymiai dažniau išsivysto širdies ligos.

8. Šiuolaikinė medicina gali kontroliuoti kraujo spaudimą, tokiu būdu sulėtindama ar užkirsdama kelią lėtinei inkstų ligai progresuoti.

9. Antihipertenziniai vaistai gali sumažinti sergamumą širdies ligomis tiek sergantiesiems lėtine inkstų liga, tiek hipertenzija.

10. Norint žinoti, ar Jūsų inkstai sveiki, reikia išsitirti šlapimą bei kreatinino kiekį kraujyje (šiuos tyrimus gali atlikti Jūsų šeimos gydytojas arba jis gali nukreipti Jus gydytojo nefrologo konsultacijai).

I. A. BUMBLYTĖ, Diana LUKAŠEVIČ, Rūta NAVARDAUSKAITĖ

Paruošta pagal Pasaulio nefrologų draugijos rekomendacijas