Problema

Vėjo jėgainių statybos skęsta chaose

Suvažiavo Seimo, ministerijų atstovai, atvyko vietos politikai, valdininkai, verslininkai, rajono gyventojai – visi, kurių galvose – vėjas. Praėjusį penktadienį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos posėdžių salėje įvyko ilgai lauktas pasitarimas dėl vėjo jėgainių plėtros Klaipėdos rajone. Deja, naudos būta nedaug. Po kelias valandas trukusių kalbų, konstatuotas seniai aiškus faktas, kad vėjo jėgainių plėtra Lietuvoje yra stichiška, chaotiška.

Nuomonės skiriasi

Pasitarimui vadovavęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas pirmiausia leido pasisakyti Klaipėdos rajono bendrąjį planą rengiančios UAB „Urbanistika“ projekto vadovui Gediminui Girčiui. Jis teigė, kad bendrojo plano rengimas būtų sklandus, jei neišsiskirtų gyventojų nuomonės. „Pavyzdžiui, vėžaitiškiai labai teigiamai vertina planuojamas statyti vėjo jėgaines, kitų seniūnijų gyventojai yra neutralūs, o Priekulės seniūnijoje žmonės yra kategoriškai prieš vėjo jėgaines. Savo neigiamą poziciją jie argumentuoja teigdami, esą vėjo jėgainės sužlugdys jų planus teritorijas pritaikyti rekreacijai bei labai pakenks paukščių migracijos takams. Tačiau Pamario teritorijos ties Dreverna, Svencele rekreacijos potencialas yra vidutinis, į rytus nuo Drevernos – mažas. Tad apie masinę rekreaciją vargu ar galime kalbėti. O dėl paukščių migracijos neradau jokių dokumentų, kuriuose būtų kalbama apie neigiamą vėjo jėgainių įtaką jų migravimui“, – kalbėjo G. Girčius. Po jo žodžių salėje pasigirdo gyventojų replikos: „Baikit sekt pasakas“, „Melas“. Vėliau leista pasisakyti inžinieriui Gintautui Brėskiui, prisidedančiam prie rajono bendrojo plano rengimo. Anot jo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra numačiusi vystyti energijos gavybą vėjo jėgainių pagalba. Palankiausias tam yra pajūrio pamario ruožas 20-30 km. „Suprantama, kad žmonių ūkinė veikla gali kirstis su vėjo energetika“, – kalbėjo G. Brėskys. Jis pripažino, kad vėjo jėgainės vis dėlto gali pakenkti paukščių migracijai: „Orientologai neįžvelgia jokių problemų, jei bus pastatyta viena jėgainė, tačiau jei jų bus daugiau… Kita vertus, paukščiai migruoja ne ištisą dieną.“ Vėjo jėgainių šalininkai pridūrė, esą daugiau paukščių atsitrenkia į bažnyčių bokštus nei į vėjo elektrines. Susirinkusius gyventojus tokios kalbos vis labiau audrino. „Pasakas seka“, – vėl replikavo jie.

Karavanas keliauja

Priekuliškis Valerijus Zagnoj pastebėjo, kad stinga viešumo. Niekas tiksliai neparodo, kur planuojama statyti vėjo jėgaines. Susirinkę priekuliškiai nesuprato, kodėl, jei visi pasisako prieš planuojamą projektą, karavanas keliauja toliau. G. Girčys atsakė, esą visos procedūros yra vykdomos 150 procentų. „Vyks viešojo svarstymo procedūros, visi galės susipažinti su planu internete, Savivaldybėje ir pareikšti savo nuomonę“, – tikino jis. Pasitarime dalyvavusi Seimo narė Agnė Bilotaitė akcentavo, kad gyventojai privalo būti informuojami, supažindinami su visu projektu. Ji apgailestavo, kad šiandien vis dar dažnai pasitaiko atvejų, kai pirma padaroma, o po to informuojama. Tada gyventojai nebesugeba laiku sureaguoti ir pasipriešinti atitinkamiems projektams.

Žėrė privalumus

Pasitarime stengtasi gyventojus įtikinti vėjo jėgainių naudingumu. Pranešimą skaitęs Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys vardijo privalumus: neteršia aplinkos; mažina šiltnamio efektą; naudoja atsinaujinančius energetinius išteklius; skatina verslą periferijoje; decentralizuoja energijos gavybą; pigi energija; kuria darbo vietas ir kt. Jis užsiminė, kad vėjo energetikos srityje pirmaujančios šalys yra Vokietija, Ispanija, Danija, Jungtinė Karalystė. Kalbėdamas apie Lietuvą, pranešėjas patikino, kad pati geriausia teritorija vystyti vėjo energetikai – pajūris. „Mūsų šalyje nėra vėjo jėgainių parkų, pas mus yra tik pavieniai objektai didelėse teritorijoje“, – pridūrė jis.

Rajono administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjai Vidai Vytienei rūpėjo, ar nėra planuojama parengti energetikos planą šalies mastu. Energetikos ministerijos atstovas Gintautas Jakimavičius atsakė neigiamai ir paaiškino: „Jei rengsime tokį planą šalies mastu, susidursime su tomis pačiomis problemomis. Pirmiausia – su gyventoju pasipriešinimu, kuris dažniausiai būna labai emocionalus ir ne visada pagrįstas. Viską spręsti reikėtų apskričių, rajonų bendrųjų planų pagalba.“

Gyventojų išklausyti nebūtina?

Ilgai kalbėjo garbūs svečiai iš ministerijų, įvairių asociacijų. Gyventojai net pradėjo nerimauti, ar jiems bus leista išsakyti savo nuomonę. Žodis buvo suteiktas, tačiau kone paskutiniesiems, tad kiti nebelabai girdėjo, kas buvo sakoma… Gedminų kaimo gyventojas Vytautas Švanys sakė, kad, pagal prancūzų mokslininkų atliktus tyrimus, rekomenduojamas atstumas nuo vėjo jėgainių yra 1,5 km. „Kaip gali vėjo jėgainės neteršti aplinkos, jei Pasaulinė sveikatos organizacija triukšmą pripažino didžiausiu teršalu, darančiu didžiulę žalą žmogaus sveikatai. Yra pažeidžiama mūsų teisė gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje. Be to, ardomi paukščių migracijos keliai, nebus išvengta kraštovaizdžio pakitimų“, – sakė V. Švanys. Jis akcentavo, kad vėjo jėgainių skleidžiamas infragarsas (tai žmogaus ausiai negirdimos garso bangos, kurių dažnis mažesnis kaip 15-40 Hz – aut. past.) prilygsta masinio naikinimo ginklui: „Žmonės masiškai palieka tas vietas, kuriose yra vėjo jėgainės. Žemių niekas nebeperka. Remiantis tyrimais nustatyta, kad pirmaisiais metais gyventojai jaučia tik nuovargį, vėliau prasideda krūtinės, nugaros skausmai, kamuoja nemiga, po dešimtmečio pasireiškia psichiniai sutrikimai, gyventojai atsiduria psichiatrinėse.“

Svaidėsi replikomis

Gyventojai ir vėjo jėgainių šalininkai svaidėsi kandžiomis replikomis. Anot vėjo jėgainių detaliuosius planus rengiančios UAB „Idmava ir partneriai“ direktoriaus Vaclovo Macijausko, visi turėtų suprasti, kad vėjo jėgainės yra ateities energetika. „Juk pripratome, kad kasdien važinėja mašinos, skraido lėktuvai, taip suksis ir vėjo jėgainės“, – kalbėjo V. Macijauskas. Jam paantrino Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas Alvydas Naujėkas: „Pagal išsilavinimą esu gydytojas. Kiekvieno iš mūsų buityje yra tiek daug įvairiausių prietaisų ir mes net nesuvokiame, kaip prie jų priprantame.“ Tačiau gyventojai nenorėjo sutikti, jie piktinosi, kad visa eletrinių tarša teks jiems, o pelnas neva papildys apsukriųjų kišenes. „Pasakykite, kodėl finansininkai, ministerijų atstovai, verslininkai, kurie rėkia apie vėjo elektrinių naudą, nė vienas negyvena šalia jų?“ – retoriškai klausė priekuliškiai.

Posėdžio pabaigoje konstatuota, kad vėjo jėgainių plėtra Lietuvoje vyksta stichiškai ir chaotiškai. V. Dačkauskas paskelbė protokolinį nutarimą, pagal kurį Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priims politinį sprendimą dėl vėjo jėgainių plėtros rajone rūgpjūčio mėnesį vyksiančiame posėdyje.

Susirinkę gyventojai ragino vadovautis sąžine. „Susimąstykite, kokią didžiulę nuodėmę galite padaryti. Kas po to prisiims atsakomybę ir mokės milijonines kompensacijas už sugadintus žmonių gyvenimus?“ – retoriškai klausė vėjo jėgainių statybai prieštaraujantys gyventojai.

Ministerijų atstovai pastebėjo, esą rengiant tokio pobūdžio projektus dažnai sulaukiama gyventojų pasipriešinimo, jie reaguoja labai audringai. Tačiau jų emocijos ne visada pagrįstos.

Agnė ADOMAITĖ