Tema
Padėti neklaužadai apsaugant moksleivių bendruomenę
Kaip užaugti geram, kai namuose nėra tėviškos šilumos, mokykloje bendraamžiai užgaulioja dėl vienišos, girtaujančios motinos. Apsiginti galima tik kumščiais. Bet tada tampi nepakenčiamas bendramoksliams, jų tėvams, pedagogams. Jų išvada – išsiųsti į socializacijos centrą. Bet kiek gi iš ten sugrįžo pasitaisiusių…
Visgi radosi užtarėjų – Vaiko teisių apsaugos skyriaus, prokuratūros atstovų, seniūnijos socialinių darbuotojų, kurie bando ieškoti sprendimo, kaip užtikrinti moksleivių bendruomenės saugumą ir padėti atstumtam vaikui.
Stengdamiesi nepažeisti vaiko interesų, šiame straipsnyje neminėsime, nei kurioje mokykloje vyksta konfliktas, nei vaikų pavardžių. Panašių istorijų pasitaiko ir kitose ugdymo įstaigose: patyčios ir smurtas mokyklose – kasdienybė.
Prašo išmesti iš mokyklos
„Bangos“ skaitytoja Genė (vardas pakeistas) iš vieno miestelio kreipėsi į redakciją, nes ten esančios mokyklos penktokai Kazys ir Leonas (vardai pakeisti) smurtauja prieš jaunesnius moksleivius. Pasak moters, tėvai piktinasi, kad dėl šių paauglių nesaugu jų vaikams. Jie prašo, kad abu berniukus pašalintų iš mokyklos. Tačiau skaitytoja bėdojo, jog nesiimama griežtų priemonių, atvirkščiai – kai kurios institucijos užstojančios juos.
Skaitytoja pasakojo, kad balandžio 22 d. jos ketvirtokas sūnus Algis (vardas pakeistas) namo sugrįžo sumuštas – ant nugaros buvo mėlynių. Jis pasakojo mamai, jog po pamokų Kazys ir Leonas pradėjo kibti prie jaunesnio mokinio, kurį Algis bandė užstoti. Tada šie puolė gynėją. Jie smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Besimušančiuosius išskyrė moksleiviai.
Genė kreipėsi į policiją, pareigūnai nusiuntė pas medikus. Netrukus ji gavo rajono Policijos komisariato atsakymą, jog Kazio ir Leono veikoje yra nusikaltimo požymių, numatytų BK 140 str. 2 d. ir BK 284 str. 2 d., tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu jie dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Taigi pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių mažamečių padarytų nusižengimų. Nuspręsta jų tėvus patraukti administracinėn atsakomybėn už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
Pasak Genės, penktokai Kazys ir Leonas užgaulioja pradinukus ne tik žodžiais, bet ir grasina, mušasi. „Todėl mes, tėvai, parašėme prašymą mokyklos direktorei ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriui, kad jie būtų pašalinti iš mokyklos. Nejaugi mums dėl šių smurtaujančių mokinių teks keisti mokyklą?“ – piktinosi Algio mama.
Direktorė atsakomybės neprisiima
Paaiškėjo, kad rajono Savivaldybės administracijos prevencinio darbo koordinavimo grupės posėdyje klausimas dėl vidutinės priežiūros skyrimo Kaziui (t. y. išsiųsti jį į socializacijos centrą) jau buvo svarstytas vasario 24 d. Tačiau dėl Leono – nė žodžio. Pasak rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės, tai inicijavo rajono policija, pateikusi informaciją, mokyklos charakteristiką apie Kazio elgesį. Jau tada buvo teigiama, jog mokykla „išnaudojusi visas įmanomas švietimo pagalbos teikiamas galimybes.“
2007 m. Kazys dėl vagystės įrašytas į policiją dominančių vaikų sąrašus. Beveik per metus jis padaręs 5 administracinės teisės pažeidimus. Jis puikiai suvokiąs, ką daro ir kitiems vaikams keliąs grėsmę.
Taigi buvo siūloma jį pasiųsti į socializacijos centrą, tačiau apsiribota minimalios priežiūros skyrimu – įpareigotas lankyti Gargždų socialinių paslaugų centrą, psichologo konsultacijas.
„Kazys – neprognozuojamas vaikas. Kiek su juo dirbta, o jis daužosi, mušasi, – skundėsi mokyklos direktorė. – Kai kurių institucijų atstovai palaiko šį vaiką – pasisakė, kad neišvežtų į socializacijos centrą. Betgi ten ne kalėjimas, o tik nuolatinė priežiūra. Mes nepajėgūs kiekvieną minutę jį saugoti. Yra išdykusių vaikų, bet taip save išreiškiančių, kaip Kazys…“
Direktorė akcentavo, jog grįžęs iš posėdžio Kazys su Leonu sumušė vaiką. Tačiau ji teigė, kad pastarasis pirmą kartą mokykloje įsivėlęs į muštynes. „Tėvai kreipėsi į mane, kodėl nešaliname iš mokyklos Kazio: gal pabuvęs atskirtas nuo savo aplinkos, draugų, pasikeistų, – samprotavo mokyklos vadovė. – Dabar laukiame, kol padarys didesnį nusikaltimą. Aš nesiimu atsakomybės.“
Ji kalbėjo, kad svarbus mokinių skaičius mokykloje: o jeigu dėl Kazio tėvai pervestų savo vaikus į kitą mokyklą?
Visgi direktorė pastebėjo, jog Kazio elgesys pastaruoju metu pasikeitęs į gerą. Ir mama daugiau dėmesio skirianti sūnui: mokykloje lankosi pas psichologę, o anksčiau vengusi.
Mokyklos psichologė teigė, jog Kaziui reikalinga speciali pagalba, o bendrojo lavinimo mokykloje negalima jos suteikti. Pasak jos, vaikai stengiasi į psichologo, socialinio darbuotojo kabinetą įeiti nepastebėti. Socialinė psichologė pripažino, kad mokykloje yra patyčių tarp vaikų: jie stengiasi sumenkinti, pažeminti vienas kitą. „Vaikai tai skaudžiai išgyvena“, – sakė ji. Socialinė pedagogė neslėpė, kad mokykloje susiformavusi neigiama vaikų ir tėvų nuostata Kazio atžvilgiu.
Nemylimi
Kazys auga gausioje vienišos motinos šeimoje. Ji dėl girtavimo ir nepakankamos vaikų priežiūros įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą.
Ją geriausiai pažįsta seniūnijos socialiniai darbuotojai. „Vieniša motina augina 6 vaikus. Pernai pilnametis sūnus pasikorė. Reikia atsargiai elgtis su Kaziu, – kalbėjo socialinė darbuotoja. – Mes labai rūpinamės šia šeima. Alkoholį mėgstanti mama nesugeba kontroliuoti savo vaikų. Kazys kelis kartus įsivėlė į muštynes, chuliganiškai elgėsi, bet ne vienas – su kitais bendraminčiais. Istorijoje, dėl kurios tėvai kreipėsi, kad Kazį išmestų iš mokyklos, labiau kaltas Leonas.“
Socialinė darbuotoja pasakojo, jog be tėvo augantį berniuką provokuoja bendraamžiai erzindami, kad turi tik mamą, kuri girtauja. Tada Kazys ginasi kumščiais.
„Kazio mama, anksčiau vengusi lankytis pas mokyklos psichologę, dabar ateina su sūnumi. Psichologė prisipažino ne viską padariusi, kad jie lankytųsi“, – kalbėjo socialinė darbuotoja, pridūrusi, jog dabar moteris daranti viską, kas jai liepiama.
Jos nuomone, socialinės rizikos tėvus reikia mokyti, kaip auklėti vaikus, bendrauti. Tai turėtų daryti socialinis pedagogas ir psichologas. „Ir svarbiausia – reikia mylėti vaikus. Dabar klasėse yra 2-3 nemylimi“, – apgailestavo ji.
Visi vaikai svarbūs
Rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas Valdas Rimkus, kuris yra Savivaldybės administracijos prevencinio darbo koordinavimo grupės narys, posėdyje susilaikė dėl Kazio pasiuntimo į socializacijos centrą.
Pasak jo, tai būtų kitų vaikų apsaugojimas, bet Kazio elgesio problema neišspręsta. „Betgi mums visi vaikai svarbūs. Negalima paaukoti Kazio, kad kitiems būtų gerai – ir jam reikalinga pagalba, – kalbėjo jis. – Taigi būtina ieškoti tokio sprendimo, kad ir mokyklos bendruomenė būtų saugi, ir šiam vaikui suteikta pagalba. Išmesti iš mokyklos – ne išeitis.“
Pašnekovo teigimu, dėl įvairių priežasčių Kaziui nebuvo teikiama nuosekli psichologinė pagalba, todėl reikia išnaudoti šią galimybę. Vasarį vykusiame posėdyje V. Rimkus sutiko bendrauti su Kaziu. Kelis kartus susitikęs, jis susipažino su šio vaiko situacija, aiškinosi, kodėl jis taip elgiasi.
„Berniukui trūksta emociškai artimos aplinkos ir mokykloje, ir šeimoje. Jis prisipažino mokykloje neturįs draugų – jais vadina vyresnius savo kaimynus. Vaikas išgyvena dėl brolio savižudybės. Kazys žino, kaip turėtų elgtis, bet siekia išsikovoti teisę elgtis taip, kaip norės“, – pasakojo specialistas. Jis pridūrė, kad berniukas skaudžiai išgyveno, kai mokslo metų pabaigoje jo nesivežė į ekskursiją. „Atstūmimas nepadeda vaikui“, – įsitikinęs V. Rimkus.
Jis akcentavo, jog reikalingos šeimos pastangos keisti vaiko elgesį, reikalinga kryptinga psichologo pagalba mokykloje. Čia socialinis pedagogas ir psichologas turi dirbti komandoje su kitais pedagogais. Vasarą Kazys lankys Gargždų socialinių paslaugų centrą, kur jam bus teikiama psichologo pagalba. „Rudenį matysime rezultatus“, – sakė V. Rimkus.
Sunku būti geram
Rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Margarita Kiudytė pasakojo, kad prevencinio darbo koordinavimo grupės, kurios narė ji esanti, posėdyje užvirusios diskusijos, kaip apsaugoti moksleivius nuo Kazio smurto ir kaip gelbėti jį. Pasak prokurorės, vaiko elgesiui atsiliepusi brolio savižudybė. Ji tvirtino, kad socializacijos centras – tik galimybė užkirsti kelią nusikaltimams, bet ne priemonė pakeisti nusikalsti linkusio vaiko elgesį. Tačiau mokyklos pozicija – apsaugoti mokinių bendruomenę nuo Kazio smurtavimo, išlaikyti mokinių skaičių.
„Skirti vidutinės priežiūros priemonę reikia tik išnaudojus mokykloje visas galimybes, – akcentavo prokurorė. – Seniūnijos socialiniai darbuotojai dėjo daug pastangų, kad išgelbėtų Kazį. Tačiau jam nebuvo teikiama psichologinė pagalba, todėl ir buvo atsisakyta išvežti į socializacijos centrą. Sudaryta galimybė integruotis į visuomenę.“
Pasak jos, socialinių paslaugų darbuotojai jau pastebėję teigiamų Kazio elgesio apraiškų. „Sunku būti geram“, – sakė prokurorė.
Komentarai
Socialinis pedagogas – ne baudėjas
Rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas Valdas Rimkus:
– Mokyklose tarp vaikų yra smurto, patyčių. Mes dalyvaujame sprendžiant vaiko elgesio problemą, kai mokykla to nori. Taikyti vidutinės priežiūros priemonę – išsiųsti vaiką į stacionarų socializacijos centrą galima tik kraštutiniu atveju, kai nebėra galimybių keisti jo elgesio. Socialinis pedagogas – ne baudėjas, o vaikui teikiantis pagalbą. Deja, daugelyje mokyklų toks požiūris į šią pareigybę. Anksčiau prasižengėlį vesdavo pas direktorių, o dabar – pas socialinį pedagogą. Tačiau reikia ne tik bausti, įpareigoti, bet pirmiausia teikti pagalbą. Tada atsiras vaikų pasitikėjimas ir šie eis pas socialinį pedagogą, psichologą.
Prieš smurtą – prevencijos priemonės
Rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Margarita Kiudytė:
– Per 2008 m. iš 43 pranešimų apie nusikaltimus prieš nepilnamečius 38 susiję su fiziniu smurtu prieš vaikus. Dėl smurto mokymosi įstaigose užregistruota 10 pranešimų, pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai.
Šiemet rajono mokyklose nukentėjo 9 nepilnamečiai, iš jų dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai, 7 atvejais priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Daugiausia vaikų nukenčia nuo bendraamžių, neturinčių tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (16 metų). Tokiais atvejais ikiteisminiai tyrimai nepradedami, už tėvų valdžios nepanaudojimą administracine tvarka baudomis baudžiami smurtaujančių nepilnamečių tėvai (ATPK 181 str.).
Nors smurto atvejų prieš nepilnamečius rajone mažėja, fizinė prievarta tarp vaikų mokyklose auga. Dažniausiai tai chuliganiško, nepagarbaus elgesio tarp bendraamžių išraiška, vaikai stumdosi, spardosi, spjaudosi, tyčiojasi. Tokie veiksmai vertintini kaip nepilnamečių nedidelis chuliganizmas, kuris pagal ATPK 175 str. užtraukia baudą neklaužadų tėvams nuo 50 iki 100 litų.
Siekiant išvengti tokio elgesio apraiškų, būtina vykdyti teisės pažeidimų, nusikalstamų veikų ankstyvąją prevenciją. Mokyklos dalyvauja įvairiuose patyčių prevencijos projektuose.
Virginija LAPIENĖ
